Visų šventųjų diena arba Visi Šventieji – po mirties paskelbtų šventaisiais atminimo ir pagerbimo diena, minima lapkričio 1 d. Pagerbiami visi šventieji – ne tik kanonizuoti ar beatifikuoti, bet ir pasižymėję šventu, paprastu ir nuolankiu gyvenimu.
| Visų šventųjų diena | |
|---|---|
 Visų šventųjų diena (Fra Angelico paveikslas, XV amžius) | |
| Dar vadinama | Visi Šventieji |
| Kas švenčia |
|
| Liturginė spalva | Balta (vakarų krikščionybė) Žalia (rytų krikščionybė) |
| Rūšis | Krikščionių šventė |
| Minėjimai | Bažnytinės pamaldos, maldos už mirusiuosius, kapų lankymas |
| Data | Lapkričio 1 d. (vakarų krikščionybė) Sekmadienis po Sekminių (rytų krikščionybė) |
| Periodiškumas | Kasmet |
| Susijusios šventės |
|
Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldžiamasi. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. 998 m. popiežius Grigalius šventę papildė lapkričio 2-ąja, skirta pagerbti mirusiuosius - Lietuvoje tą dieną minimos Vėlinės, ir abi šventės visuomenėje neretai minimos kaip viena.
Lapkričio 1 d. Romos katalikų bažnyčia visada skelbė privaloma švente. Sąjūdžio metais Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. buvo priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena.
Lenkijoje, Čekijoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Kroatijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje yra tradicija šią dieną deginti žvakeles ir lankyti artimųjų kapus.