Vidurinioji klasė − individų visuma hierarchijoje arba visuomenės sluoksnis, turintis priėjimą prie resursų, reikalingų pilnai patenkinti savo bazinius poreikius, bei sukurti, perimti ar pasinaudoti dauguma vidutinio ar aukšto lygio visuomenės produktų. Apima visuomenės produktus turinčius estetinę vertę, intelektinę nuosavybę, technologinius produktus, žinias, išsilavinimą, etiketą, tradicijas, kulinariją. Pagal vėberišką socioekonomikos apibrėžimą, tai šiuolaikinių tendencijų besilaikančioji individų visuma, esanti tarp žemesniosios ir aukštesniosios klasės. Didžiąją savo valdomo kapitalo dalį nukreipia stabilios vertės ilgalaikiam turtui bei aukštos pridėtinės vertės visuomenės produktams perimti, gaminti ar valdyti. Kartais dar pavadinama baltosios apykaklės atstovais.
Gali atstovauti aristokratiją, stipriausia klasės dalis − būti elito dalimi.
Vidurinioji klasė turi ir kitokių atskyrimo metodų. Vienas siauriausių − individų grupė, esanti tarp 40−60% pagal gaunamų pajamų dydį nacijoje. Platesnis viduriniąją klasę charakterizuoja kaip visus individus nacijoje, atmetant 20 % skurdžiausiųjų ir 20 % turtingiausiųjų. Aukščiausio lygio abstraktus viduriniosios klasės apibrėžimas ją charakterizuoja kaip visuomenei reikšmingo žmogiškojo kapitalo įvaldymą.
Termino atsiradimas
Šiuolaikinė termino reikšmė naudojama nuo 1913 m., kuomet Didžiosios Britanijos generalinis sekretorius savo ataskaitoje paminėjo statistiko T.H.C. Stevenson įvardintą viduriniąją klasę, kaip patenkančią tarp aukštesniosios ir darbininkų klasės. Šis viduriniosios klasės apibrėžimas apėmė srities profesionalus, vadovus, vyresniąją civilinę grandį.