Vidurinė Lietuva (lenk. Litwa Środkowa; Vidurio Lietuvos Respublika, lenk. Republika Litwy Środkowej) – trumpai egzistavusi marionetinė valstybė, nesulaukusi tarptautinio pripažinimo. Įkurta 1920 m. spalio 9 d. po inscenizuoto lenkų generolo L. Želigovskio vadovaujamos 1-osios Lietuvos-Baltarusijos pėstininkų divizijos sukelto maišto, remiamo Lenkijos oro pajėgų, kavalerijos ir artilerijos, kurio metu buvo užimtas Vilnius. Aplink istorinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių sudarytas politinis darinys gyvavo 18 mėnesių. Po abejotinų rinkimų, įvykusių 1922 m. sausio 8 d., teritoriją 1922 m. kovo 24 d. aneksavo Lenkija. Iš pradžių Lenkijos vyriausybė neigė, kad ji buvo atsakinga už apsimestinį maištą.
| Republika Litwy Środkowej (Lenkiškai) Vidurio Lietuvos Respublika (Lietuviškai) Рэспубліка Сярэдняе Літвы (Baltarusiškai) | |||||
| Buvusi marionetinė respublika | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Vilnius | ||||
| Valdymo forma | Respublika | ||||
| Vadovas | Liucijus Želigovskis | ||||
| Era | Naujausi laikai | ||||
| - Želigovskio maištas | 1920 m., 1920 | ||||
| - Rinkimai | 1922 m. | ||||
Vidurinė Lietuva apėmė Vilniaus krašto dalį ir dalį vakarinės Baltarusijos. Sostinė – Vilnius.
Istorija
Nors pagal 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartimi nustatytą demarkacijos liniją Vilniaus kraštas atiteko Lietuvai, jau po kelių dienų L. Želigovskio kariai apėjo demarkacijos liniją (kuri baigėsi ties Bastūnais) ir užimtose žemėse inscenizavo sukilimą prieš Lietuvos valdžią, sudarant įspūdį, kad Vilniaus kraštas nenori priklausyti Lietuvai ir siekia sąjungos su Lenkija. Valstybės pavadinimas reiškė, kad į vakarus ir rytus esančios atitinkamai Vakarų Lietuva ir Rytų Lietuva taip pat turėtų priklausyti Lenkijos vadovaujamai nuo jos priklausomų valstybių konfederacijai.
Vilniaus kraštą, kurio centru buvo Vilnius, sudarė Ašmenos apskritis, Breslaujos apskritis, Švenčionių apskritis ir Vilniaus apskritis, taip pat dalis Trakų apskrities, iš viso 13 014 km², krašte gyveno 499 554 gyventojai. Valstybės vadovu paskelbtas generolas L. Želigovskis, vykdomoji valdžia priklausė Laikinajai valdančiajai komisijai, veikė karo teismai. Trumpu valstybės gyvavimo laikotarpiu savininkams grąžinti tarybų valdžios nacionalizuoti dvarai ir fabrikai, įvesta cenzūra, teisių suvaržymai.
1922 m. sausio 8 d. įvyko rinkimai į Vidurio Lietuvos seimą, kuriuos dauguma lietuvių, baltarusių ir žydų boikotavo. Išrinktasis seimas nutarė prijungti kraštą prie Lenkijos.
Taip pat skaitykite
- Vidurinės Lietuvos kariuomenės Nuopelnų kryžius