Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma
  • Vikipedija
  • Muzika

Vidinė Mongolija (mongol.= Öbür Monggol; kin. 內蒙古自治區; supapr. 内蒙古自治区, pinyin: Nèi Měnggǔ Zìzhìqū) – mongolų autonominis regionas šiaurės ir rytų Kinijoje. Plota

Vidinė Mongolija

  • Pagrindinis puslapis
  • Vidinė Mongolija
Šis straipsnis apie Kinijos administracinį vienetą. Apie valstybę skaitykite straipsnyje Mongolija.

Vidinė Mongolija (mongol.= Öbür Monggol; kin. 內蒙古自治區; supapr. 内蒙古自治区, pinyin: Nèi Měnggǔ Zìzhìqū) – mongolų autonominis regionas šiaurės ir rytų Kinijoje. Plotas – 1,199 mln. km². Sostinė – Hohotas.

Vidinė Mongolija
内蒙古
ValstybėKinijos vėliava Kinija
Administracinis centrasHohotas
Prefektūros12
Gyventojų (2020)24 049 155
Plotas1 199 372 km²
Tankumas (2020)20 žm./km²
ISO 3166-2CN-15
Tinklalapiswww.nmg.gov.cn
VikitekaVidinė MongolijaVikiteka

Vidinė Mongolija taip vadinama, kad būtų atskirta nuo Mongolijos valstybės. Kinija Mongolijos valstybę ir Tuvą vadina Išorine Mongolija. Patys mongolai regioną vadina Pietine Mongolija.

Turinys

Administracinis suskirstymas

Vidinė Mongolija padalyta į 12 prefektūrų lygmens administracinių vienetų:

  • Hohoto miestas (kiniškai – Huhehaote: 呼和浩特市 Hūhéhàotè shì)
  • Baotou miestas (包头市 Bāotóu shì)
  • Uhajaus miestas (乌海市 Wūhǎi shì)
  • Čifengo miestas (赤峰市 Chìfēng shì)
  • Tongliao miestas (通辽市 Tōngliáo shì)
  • Ordoso miestas (E-erduosi: 鄂尔多斯市 È'ěrduōsī shì)
  • Hulunbuiro miestas (Hulunbei-eras: 呼伦贝尔市 Hūlúnbèi'ěr shì)
  • Bajan Nuro miestas (Bajannao-eras: 巴彦淖尔市 Bāyànnào'ěr shì)
  • Ulančabo miestas (Ulančabu: 乌兰察布市 Wūlánchábù shì)
  • Silin Golo aimakas (Silinguole: 锡林郭勒盟 Xīlínguōlè méng)
  • Alšos aimakas (Alašanas: 阿拉善盟 Ālāshàn méng)
  • Hingano aimakas (Sing-anas: 兴安盟 Xīng'ān méng)

Geografija

Vidinės Mongolijos stepės

Vidinės Mongolijos pietinę dalį užima Ordoso plynaukštė (Hvanghės vidurupio vingyje) ir Inšano kalnai (aukštis iki 2400 m), šiaurės rytuose iškilę Didžiojo Chingano kalnai.

Klimatas žemyninis, subtropinis bei vidutinių platumų. Būdingos pusdykumės ir dykumos (Gobis, Alašanas), stepės, kalnuose – miškai.

Demografija ir kultūra

Daugiausia Vidinėje Mongolijoje gyvena kinų chanių. Antra pagal dydį etninė grupė – mongolai (17 %). „Mongolais“ Kinijoje vadina ir tokias grupes kaip buriatai, oiratai. Dar gyvena daūrų, evenkų, oročinų, hujų, mandžiūrų, korėjiečių.

Pagal įstatymą Vidinėje Mongolijoje visi ženklai gatvėse, komercinės įstaigos bei valstybiniai dokumentai turi būti parašyti dviem kalbomis – oficialiąja kinų ir mongolų. Yra trys mongoliški TV kanalai. Nemažai mongolų, ypač jaunesnių, laisvai šneka kiniškai, miestų teritorijose mongolų kalba buityje vartojama vis rečiau. Tačiau kaimo vietovėse kalba išlieka. Vidinės Mongolijos mongolai išlaikė senąjį mongolišką raštą (Mongolijos valstybėje vartojama kirilica).

Svarbus mongolų kultūros elementas – stepės. Jos vaizduojamos mene, pabrėžiamos klajokliškos mongolų tradicijos.

Virtuvei būdingi pieno produktai, aviena. Didelėje Kinijos dalyje žinomi Mengniu ir Yili mongoliški pieno produktai.

←Kitas įrašasAnkstesnis įrašas→
Labiausiai skaitoma - Vikipedija
  • Kovas 22, 2026

    Opera

  • Balandis 21, 2026

    Frydrichas Šileris

  • Balandis 07, 2026

    UEFA taurė

  • Kovas 23, 2026

    Martynas Mažvydas

  • Balandis 15, 2026

    Mažasis Nefudas

Studija

  • Vikipedija
  • Muzika

Naujienlaiškio prenumerata

Susisiekti
Susisiekite su mumis
© 2025 www.wikimap.lt-lt.nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Viršus