Varšuva (lenk. Warszawa) – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis. 1,86 mln. gyventojų (2023), su priemiesčiais 3,27 mln. Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje, Mazovijoje, prie Vyslos upės. Mokslo, kultūros, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yra Mazovijos vaivadijos sostinė. Didelis geležinkelio mazgas, miestą aptarnauja 3 pagrindinės stotys: Varšuvos centrinė geležinkelio stotis, Varšuvos rytinė geležinkelio stotis, Varšuvos vakarinė geležinkelio stotis.
| Varšuva lenk. Warszawa | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija |
| Vaivadija |  Mazovijos vaivadija |
| Valsčius | Varšuvos valsčius |
| Įkūrimo data | XIII a. |
| Gyventojų | 1 861 599 |
| Plotas | 517,24 km² |
| Tankumas | 3 599 žm./km² |
| Pašto kodas | 00-001 iki 04-999 |
| Tinklalapis | www.um.warszawa.pl |
 Vikiteka | Varšuva |
| Kirčiavimas | Váršuva |
Mieste yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejai Lazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikę karališkieji rūmai (XVI–XVII a.), daug bažnyčių. Nacionalinis muziejus su garsiais paveikslas: Jano Mateikos Batoras prie Pskovo, Sobieskis prie Vienos, Vitoldo Pivnickio Mūšis prie Cesoro, Juzefo Brandto Chocimo mūšis, Stanislovo Chlebkovskio Sobieskis prie Vienos.
Miesto dalys
- Mokotuvas (gyv. 220 000)
- Pietų Praga (gyv. 180 000)
- Ursynuvas (gyv. 160 000)
- Vola (gyv. 140 000)
- Belanai (gyv. 132 000)
- Targuvekas (gyv. 130 000)
- Srudmescė (gyv. 130 000)
- Bemovas (gyv. 125 000)
- Bialolenka (gyv. 115 000)
- Ochota (gyv. 87 000)
- Vaveris (gyv. 75 000)
- Šiaurės Praga (gyv. 75 000)
- Ursus (gyv. 60 000)
- Zolibožas (gyv. 55 000)
- Vlochai (gyv. 45 000)
- Vilanuvas (gyv. 32 000)
- Vesola (gyv. 25 000)
- Rembertuvas (gyv. 24 000)
Istorija
Pirmosios įtvirtintos gyvenvietės dabartinės Varšuvos teritorijoje – Bródno (apie IX-X a.) ir Jazdów (XII-XIII a.). Po 1281 m. Plocko kunigaikščio Boleslovo II antpuolio prieš Jazdów panaši įtvirtinta gyvenvietė įkurta žvejų kaimelio Warszawa vietoje. XIV amžiuje toji gyvenvietė tapo viena iš Mazovijos valdovų rezidencijų, o 1413 m. – ir Mazovijos sostine.
Varšuva, kaip ir visa Mazovija, prie Lenkijos karalystės buvo prijungta tik XVI a. 1-ojoje pusėje (1526 m.), tačiau jau 1529 m. čia posėdžiavo Lenkijos seimas, o 1573 m. Varšuva dėl patogios geografinės savo padėties (miestas yra beveik pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Krokuvos) tapo pagrindine Abiejų Tautų Respublikos seimo rinkimosi vieta. Pagaliau 1596 m. miestas buvo paskelbtas oficialia Abiejų Tautų Respublikos sostine bei pagrindine Lenkijos ir Lietuvos valdovo rezidencija (vėliau savo rezidencijas čia buvo įsikūrę ir daugelis LDK didikų).
1807–1813 m. Varšuva buvo Napoleono valdomai Prancūzijai pavaldžios Varšuvos kunigaikštystės, 1815–1831 m. – Rusijai priklausiusios autonominės Lenkijos karalystės, nuo 1918 m. – nepriklausomos Lenkijos sostinė. XIX a. pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. XIX a. buvo Varšuvos gubernijos ir Varšuvos apskrities centras.
Antrojo pasaulinio karo metu, ypač vykstant Varšuvos sukilimui, Varšuva buvo beveik sugriauta. Po karo naujai pastatytas Varšuvos senamiestis identiškas sugriautajam.
Ekonomika
Mieste yra upių uostas prie Vyslos, tarptautinis Šopeno oro uostas. Išvystyta mašinų pramonė, metalo apdirbimas, metalurgija, maisto, chemijos, parfumerijos, siuvimo, poligrafijos pramonės šakos.
Miesto įnašas į Lenkijos BVP sudaro apie 15 proc.
Architektūra
Miestui būdingas įvairių architektūrinių stilių mišinys, daugiausia dėl turtingos Lenkijos ir pačios sostinės praeities. Per II pasaulinį karą Varšuvos senamiestis buvo beveik visiškai sunaikintas ir atkurtas tik pokario metais. Pavyzdžiui, Karališkoji pilis (istorinė Varšuvos širdis) buvo atstatyta tik aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, o kai kurie restauravimo darbai tebevyksta. Pilies, Lazenkų rūmų architektūra atspindi savitą Stanislovo Augusto stilių. Istorinis Varšuvos centras įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą kaip pavyzdinis kruopštaus sunaikinto istorinio paveldo atkūrimo pavyzdys.
LLR laikai paliko stalininio ampyro stiliaus pastatus. Po Lenkijos režimo žlugimo buvo atkurti keli reikšmingi istoriniai paminklai. Pastaraisiais dešimtmečiais miesto panoramą praturtino modernūs dangoraižiai ir verslo centrai.
Mieste didelė religinių pastatų architektūros įvairovė: yra daug katalikų, keli protestantų bei kitų konfesijų maldos namai, tarp jų Šv. Trejybės bažnyčia, kuri yra koptų stačiatikių bažnyčios centras Lenkijoje.
Gyventojai
- Apie Varšuvos lietuvius ir jų organizacijas žr. Varšuvos lietuviai.
 | |||||||
| 1700 m. | 1792 m. | 1800 m. | 1830 m. | 1850 m. | 1882 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 30 000 | 120 000 | 63 400 | 139 700 | 163 600 | 383 000 | ||
| 1900 m. | 1925 m. | 1939 m. | 1945 m. | 1950 m.sur. | 1960 m.sur. | ||
| 686 000 | 1 003 000 | 1 300 000 | 422 000 | 803 800 | 1 136 000 | ||
| 1970 m.sur. | 1980 m. | 1990 m. | 2000 m. | 2002 m.sur. | 2007 m. | ||
| 1 315 600 | 1 596 100 | 1 655 700 | 1 672 400 | 1 688 200 | 1 705 000 | ||
| 2023 m. | - | - | - | - | - | ||
| 1 863 056 | - | - | - | - | - | ||
| |||||||
Universitetai
Varšuvoje veikia 11 valstybinių universitetų. Iš viso Varšuvoje studijuoja apie 250 tūkst. studentų.
- Varšuvos universitetas;
- Varšuvos technikos universitetas;
- Varšuvos gamtos mokslų universitetas;
- Kardinolo Stefano Višinskio universitetas;
- Lenkijos mokslų akademija;
- Varšuvos medicinos universitetas;
- Specialios pedagogikos universitetas Varšuvoje;
- Varšuvos Frederiko Šopeno muzikos universitetas;
- Varšuvos ekonomikos mokykla;
- Nacionalinis gynybos universitetas Varšuvoje;
- Karo technologinis universitetas Varšuvoje;
Privatus universitetas:
- Socialinių ir humanitarinių mokslų universitetas;
Sportas
Futbolas
Futbolo klubai
- KP Legia Warszawa
- KS Polonia Warszawa
- WKS Gwardia Warszawa
Stadionai
- Nacionalinis stadionas, kurio talpa 58 580 žiūrovų.
- Lenkijos armijos stadionas, kurio talpa 30 805 žiūrovų.
Susiję straipsniai
- Varšuvos metropolitenas
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Varšuva yra užmezgusi partnerystės ryšius:
- Vokietija – Diuseldorfas (1989)
- Japonija – Hamamatsu (1990)
- Prancūzija – Il de Fransas (1990)
- Kanada – Torontas (1990)
- Vokietija – Berlynas (1991)
- Nyderlandai – Haga (1991)
- Turkija – Stambulas (1991)
- Izraelis – Tel Avivas (1992)
- Kinija – Harbin (1993)
- Ukraina – Kijevas (1994)
- Taivanas – Taipėjus (1995)
- Prancūzija – Sent Etjenas (1995)
- JAV – Čikaga (1995)
- Pietų Korėja – Seulas (1996)
- Brazilija – Rio de Žaneiras (1997)
- Lietuva – Vilnius (1998)
- Vietnamas – Hanojus (2000)
- Austrija – Viena (2001)
- Kazachstanas – Astana (2002)
- Latvija – Ryga (2002)
- Vengrija – Budapeštas (2005)
- Norvegija – Oslas (2006)
- Ispanija – Madridas
Miestai, su kuriais Varšuva partnerystę nutraukė dėl Rusijos agresijos Ukrainoje:
- Rusija – Maskva (1993-2022)
- Rusija – Groznas (1997-2022)
- Rusija – Sankt Peterburgas (1997-2022)
Galerija
- Lenkijos Seimas
- Rūmai „ant vandens“
- Išganytojo bažnyčia
- Kultūros ir mokslo rūmai
- Karališkoji pilis
- Lenkijos armijos stadionas
- Naujojo Pasaulio gatvė
- Daugiabutis namas
- Bednarska gatvė
- Varšuvos nacionalinis muziejus
- Stačiatikių katedra