Vandens paukščiai - nesistematinė paukščių grupė, kurių gyvenimas glaudžiai susijęs su vandeniu. Šiems paukščiams priskiriami tie, kurie sugeba laikytis ant vandens. Tuo tarpu tie, kurie medžioja vandens sferoje prie jų nepriskiriami. Sistematiniu požiūriu vandens paukščiai dažniausiai nėra artimi giminaičiai. Vandens paukščiams priskiriamos visi ar tik dalis šių būrių rūšių:
- žąsiniai (Anseriformes);
- nariniai (Gaviiformes);
- kraginiai (Podicipediformes);
- Irklakojiniai (Pelecaniformes);
- pingvinai (Sphenisciformes);
- kai kurie gerviniai (Gruiformes), pavyzdžiui, laukys;
- kai kurie sėjikiniai (Charadriiformes), pavyzdžiui, kirai ir žuvėdriniai.
Dėka panašaus gyvenimo būdo šie paukščiai nebūdami artimi giminaičiai įgavo panašius bruožus. Vieni tokių "plaukmenys": odinė plėvelė tarp pirštų. Kitas bruožas - labai tanki plunksnų danga. Kadangi plunksnos nuo pešlapimo neapsaugotos, pas šiuos paukščius puikiai išvystyta pasturgalinė liauka. Ją turi daugelis paukščių ir jos išskiriamas sekretas apsaugo plunksnas nuo sudrėkimo.
Gyvendami vienoje teritorijoje vandens paukščiai gali nesudaryti vieni kitiems mitybinės konkurencijos užimdami skirtingas ekologines nišas - kiekviena rūšis specializuojasi misti tam tikra maisto rūšim ar tam tikru maisto gavimo metodu. Žuvėdros žuvį gaudo skirsdamos ir griebdamos jį snapu, tuo tarpu kormoranai gaudydami žuvį neria į vandenį skirsdami. Kai kurios antys taip pat nardo, tačiau neria nuo vandens paviršiaus, kitos rinkdamos maistą panardina tik galvą.
