| Vanagai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Vanagai | ||||||||||||||||
| 55°34′08″š. pl. 21°24′54″r. ilg. / 55.569°š. pl. 21.415°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | ||||||||||||||||
| Seniūnija | Agluonėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 150 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | vok. Wannaggen, Wanagen, Ragschillen Mikuth, Ragschellen Mickutt | |||||||||||||||
| Vanagai (Klaipėda) | ||||||||||||||||
Vanagai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 2 km į pietus nuo Agluonėnų, prie Gruodės upelio. Seniūnaitijos centras. Nusidriekęs palei Agluonėnų–Aisėnų kelią. Stovi Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1909 m.), yra Vanagų kaimo etnografinės kapinės.
Etimologija
Istorija
1785 m. minėtas kaip Ragschillen-Mickutt arba Wannagen – Įsruties apskrities, Priekulės valsčiaus karališkasis kaimas su 8 ugniakurais. 1889 m. įsteigta pradinė mokykla.
Kaimas XIX a. priklausė Priekulės parapijai. 1901 m. įsteigta atskira Vanagų parapija.
1919 m. Vanaguose įsteigta jaunimo draugija „Eglė“, priklausomybės Lietuvai metais (1923–1939 m.) veikė Lietuvos šaulių sąjungos būrys, „Santaros“ draugijos skyrius.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XIX a. pab.–XX a. pr. | Priekulės valsčius, Klaipėdos apskritis, Karaliaučiaus apygarda |
| 1946 m. | Vanagų apylinkės centras, Klaipėdos rajonas |
| sovietmetis | Agluonėnų apylinkė, Klaipėdos rajonas |
| 1995– | Agluonėnų seniūnija |
Gyventojai
| 1831 m. | 1871 m. | 1885 m. | 1905 m. | 1925 m. | 1941 m. | 1910 m. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 105 | 224 | 260 | 386 | 440 | 518 | 432 | 236 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 238 | 220 | 190 | 192 | 174 | 170 | 150 | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
- Kaime gimė ir iki 1921 m. gyveno rašytoja Ieva Simonaitytė (1897–1978). Gimtinės vietą žymi V. Majoro sukurta medžio skulptūra. Gimtąjį kaimą ji pavaizdavo garsiame romane „Aukštujų Šimonių likimas“.
Klebonija
Lankytino objekto rodyklė
Medžio skulptūra I. Simonaitytės gimtinėje
