| Istorinės Rumunijos regionai | |
|---|---|
| Vakarų Moldavija | |
 | |
| Šalis | Rumunija |
| Tautos | Rumunai |
| Kalba | Rumunų kalba |
| Valstybės | Aukso orda, Vengrijos karalystė, Moldavijos kunigaikštystė |
| Miestai | Baja, Siretas, Sučava, Jasai |
| |
| Vakarų Moldavija (oranžinė spalva) | |
Vakarų Moldavija (rumun. Moldova Occidentală) − istorinė sritis Rumunijos šiaurės rytuose, tarp Rytų Karpatų ir Pruto upės.
Istorinė sritis apima dabartines Bakėjaus, Galacio, Jasų, Niamco, Vrančos, Vaslujaus apskritis, dalį Botošanio ir Sučavos apskričių.
Istorija
Žmonių čia gyventa dar ankstyvajame paleolite. VI a. pr. m. e. šiose žemėse apsigyveno trakai, skitai, vėliau ir dakai. IV−V a. buvo įsiveržę hunai. VI−VII a. įsikūrė slavai. Jie turėjo įtakos vietos gyventojams, prisidėjo prie feodalinių santykių atsiradimo. XIII−XIV a. pirmoje pusėje Vakarų Moldavija priklausė Aukso ordai, vėliau Vengrijos karalystei.
1359 m. (kartu su Besarabija ir Bukovina) buvo Moldavijos kunigaikštystės dalimi.