Uolinis karvelis (Columba livia) – karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio, karvelinių (Columbidae) šeimos, tikrųjų karvelių (Columba) genties paukščių rūšis. Jie yra naminių balandžių (Columba livia domestica) įvairių veislių ir miesto balandžių (Columba livia domestica) protėviai. Lietuvoje dar vadinami balandžiais, miesto balandžiais, naminiais balandžiais, miesto karveliais, naminiais karveliais, karveliais.
| Columba livia | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Uolinis karvelis (Kalkuta, Indija) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Columba livia Gmelin, 1789 | ||||||||||||||||
 Uolinių karvelių paplitimo arealas:
|
Kaip manoma, pirmieji uoliniai karveliai buvo domestikuoti 3000 metais prieš mūsų erą. Nuo to laiko iš jų buvo išveista apie 1000 įvairių kūno formų, spalvų naminių karvelių veislių. Įvairiais laikais, dalis domestikuotų naminių karvelių iš savininkų karvelidžių ar narvelių buvo paleisti į laisvę, kita dalis patys išspruko, ir vėliau visi sukūrė sulaukėjusių uolinių karvelių populiacijas. Įsikišus žmonėms, jie buvo išplatinti ir patys išplito po visus planetos žemynus, išskyrus Antarktidą.
Lietuvoje kartais žmonių auginami naminiai balandžiai, arba jų mišrūnai gyvenantys laisvėje, vadinamieji miesto balandžiai, kurie yra gausiai išplitę Lietuvos miestuose ir miesteliuose - visi kilę iš uolinių karvelių.
Vietinių laukinių uolinių karvelių populiacija egzistuoja atokiuose Britų salų šiauriniuose, šiaurės vakariniuose ir vakariniuose pakraščiuose. Nors ir pamažu, bet į Britų salų uolinių karvelių populiaciją patenka miesto balandžių genai, nors iš nuotraukos matyti, kad šie uoliniai karveliai dar yra grynakraujai.
Paplitimas
Uoliniai karveliai išplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, Šiaurės Amerikos ir Eurazijos šiaurines dalis, Centinę Afriką, Amazonijos regioną, Centrinę Australiją.
Savaiminis paplitimas
Europoje: Paplitę Europos pietuose, ypač jos kalnuotose vietovėse, tai - Iberijos pusiasalis, pietinė Prancūzija, Italija, Balkanų pusiasalis, siauras ruožas palei Juodosios jūros šiaurinę dalį, Europinės Rusijos pietūs.
Britų salose savaime paplitę vakarinėje Airijos saloje ir Škotijos šiaurės vakaruose.
Afrikoje: Savaime paplitę Šiaurės Afrikoje, įskaitant Sahelį, Kanarų salas, Žaliojo Kyšulio salas.
Azijoje: Išplitę šiuose Pietvakarių ir Pietų Azijos regionuose: Mažoji Azija, Kaukazas, Arabijos pusiasalis, Iranas, Vidurinės Azijos pietinė dalis, Pakistanas, Indija.
Už savaiminio arealo ribų
Dėl žmogaus įsikišimo susidarė vietinės populiacijos, kurios kilusios iš nelaisvėje laikytų paukščių arba buvo introdukuotos žmonių. Šiaurės Amerikoje pirmą kartą buvo introdukuoti 1606 m. Akadijos Port Rojalyje (Port-Royal National Historic Site) gyvenvietėje, dabar Naujoji Škotija. Šiuo metu kaip invazinė rūšis yra išplitę Šiaurės Amerikoje išskyrus jos šiaurę, Pietų Amerikoje daugiau pasitaiko jos pietuose ir vakaruose, Pietų ir pietryčių Afrikoje, Australijos pietvakariuose ir vakaruose, Naujojoje Zelandijoje, Indokinijoje, Malajų salyne, Filipinuose, Kinijos rytuose, Korėjos pusiasalyje, Japonijoje.
Paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje paplitęs visame krašte ir yra dažnas. Aptinkamas visus metus. Peri apie 500 000–700 000 porų.
Medžioklė Lietuvoje
Medžiojamas. Medžioklė galima nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. (imtinai).
Buveinė
Natūralios gyvenamosios vietos yra uolose, ypač – pakrančių. Dažnai įsikuria prie nedidelių dirbamos žemės plotelių, kuriuos sunku išplėsti kalnuotose vietovėse. Eurazijoje gyvena kalnuotose vietovėse ir giliau žemyne. Sacharoje gyvena ten, kur yra šiokių tokių augalų ir vandens, neretai peri giliuose šuliniuose.
Uoliniai karveliai monogamai. Jie peri grupėmis, lizdus suka bažnyčių varpinėse, bokštuose, aukštesnių ar aukštų pastatų plyšiuose, ertmėse, po tiltais, gamyklose, sandėliuose, namuose smailiais stogais ir panašiuose dariniuose.
Išvaizda
Suaugusio uolinio karvelio kūno ilgis 29-37 cm, snapas apie 1,8 cm, sparnas apie 22,3 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų 60-70 cm, čiurna 2,6-3,5 cm, uodega 9,5-11 cm. Sveria 238–380 g.
Uolinis karvelis mažesnis už keršuli, bet stambesnis už ulduką. Kūnas melsvai pilkas su dviem matomom juodom juostom, einančiom skersai galinėje vidinio sparno pusėje, skrendant matoma balta sparnų apačia ir balta dėmė nugaros apačioje.
Domestikuotų uolinių karvelių apdaras labai varijuoja – nuo visiškai balto iki visiškai juodo, su daug pilkų, melsvų ir rudų formų, kai kurie turi dvigubą juostą sparne, kaip ir laukiniai paukščiai.
Kita
Uolinių karvelių tuoktuvių giesmė vadinama burkavimu. Uolinių karvelių burkavimas nesiskiria nuo naminių karvelių burkavimo.
Uoliniai karveliai labai gerai skraido.
Uoliniai karveliai laisvėje išgyvena 3–5 metus, tokia trumpa gyvenimo priežastis yra plėšrūnai. žmonių laikomi nelaisvėje išgyvena iki 15 metų, nors yra pranešimų, kad išgyvena dar ilgiau.
Porūšiai
Tarptautinė ornitologų sąjunga ir integruota taksonų informacijos sistema išskiria 9 uolinių karvelių porūšius, kitais šaltiniais iki 14 porūšių:
- Columba Livia livia Gmelin, JF, 1789; vakarų ir vidurio Europa, nuo šiaurinės Afrikos iki Vidurinės Azijos.
- Columba Livia gymnocycla Gray, GR, 1856; Mauritanija ir Senegalas ir iki pietinio Malio ir Ganos.
- Columba Livia targia Geyr von Schweppenburg, 1916; šiaurinis Malis ir pietų Alžyras, bei iki centrinio Sudano.
- Columba Livia dakhlae Meinertzhagen, R, 1928; vakarų Egiptas.
- Columba Livia schimperi Bonaparte, 1854; rytų Egiptas, pietinis Sudanas ir Eritrėja.
- Columba Livia palaestinae Zedlitz, 1912; Sinajaus pusiasalis ir nuo jo Sirijoje, bei Arabijos pusiasalio vakarai ir pietūs.
- Columba Livia gaddi Zarudny & Loudon, 1906; rytų Turkija, ir iki Uzbekistano, bei Afganistano vakaruose ir šiaurėje.
- Columba Livia neglecta Hume, 1873; rytų Afganistanas ir vakarų Pakistanas, ir iki Himalajų kalnų.
- Columba Livia intermedia Strickland, 1844; pietinė Indija ir Šri Lanka.
Galerija
- Miesto balandžio „portretas“ (Santa Barbara, Kalifornija)
- Miesto balandis (Miunchenas)
- Miesto balandis Lietuvoje
- Miesto balandis Lukoje (Toskana, Italija)
- Miesto balandžio lizdas ir kiaušiniai
- Balti kiaušiniai su gelsvomis dėmelėmis
- Miesto balandis maitina savo vaikus.
- 22 dienų jauniklis
- Miesto balandžių būrys Barselonoje