Turaida (žemė)

Turaida (lot. Thoreida, Thoreyda, lyv. Taara aed 'Taros sodas') – Gaujos lyvių žemė Gaujos žemupyje. XIII a. pradžioje Turaida buvo padalyta į dvi dalis. Dešiniojo kranto, arba Kaupo, pusę valdė Anas, Kaupas ir Vesikis. Kairiojo kranto, arba Dabrelio, pusę valdė Dabrelis (jo pilis vadinosi Satezele), greta jo – Ninus. 1207 m. Kaupo žemės atiteko Livonijos vyskupui, o Dabrelio žemės – Kalvijuočių ordinui. Pagal Jersikos taikos sutartį Polockas 1212 m. atsisakė pretenzijų į Lyvių kraštą.

Turaidos pavadinimas senuosiuose tekstuose rašomas dviem skirtingais variantais: tiek kaip Toreida (Thoreida, Thoreyda, Toreidia, Thoreydia, Thoreiden, Thoreyden), tiek kaip Treidenė (Dreiden, Threiden, Treyden, Treydenn, Treygden). Dauguma tyrėjų pirmojoje vietovardžio dalyje įžvelgia senovės vikingų griaustinio dievo Toro (Thor) vardą. Kad kai kurios Baltijos gentys meldėsi Torui, liudija ir Henriko Latvio kronikos teiginys, jog Saremos gyventojų dievas yra Tarapita. Manoma, kad iš tiesų vardas buvęs „Tara“, o „Tarapita“ yra kreipinys šaukiantis pagalbos: „Tara, avita!“ ('Tara, padėk!'). Kelionės vadove po Vidžemės Šveicariją pirmasis Turaidos pavadinimą aiškinti kaip „Taros sodą“ 1895 m. bandė Karlas fon Liovisas of Menaras. Jis rašė: „…Thoreida, d. i. „Taras Garten“, wie die Ureinwohner sie nannen… " (‘Toreida, t. y. „Taros sodas“, kaip ją vadino senieji gyventojai'). Populiariame Vanagų Karlio 1937 m. išleistame kelionės vadove buvo rašoma, kad Kaupo Didžioji pilis vadinta ir Toreida, nes Tara aida lyviškai neva reiškia „Dievo sodas“ (dabartinėje lyvių kalboje 'dievas' yra jumāl, o 'sodas, daržas' – tarā; tačiau žodis aed 'sodo, daržo' reikšme tebevartojamas estų kalboje).