Tušemlios kultūra arba Bancerovo-Tušemlios kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, VI a. – VIII a. paplitusi Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį. Pavadinta 1950 m. ir vėliau tyrinėtų Bancerovo prie Minsko ir Tušemlios, apie 50 km į pietus nuo Smolensko, piliakalnių vardu.
| Tušemlios kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Dab. valstybės | Baltarusija | |||||
| Ist. regionas | Dniepro ir Dauguvos baseinai | |||||
| Amžius | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | rytų baltai | |||||
 | ||||||
Kultūra
Bancerovo-Tušemlios kultūra susiformavo Abidnios tipo (vėlyvoji Zarubincų kultūros grupė) kultūros gyventojams atsikėlus į Dniepro-Dauguvos ir brūkšniuotosios keramikos kultūrų teritoriją. Bancerovo-Tušemlios kultūrai būdingos neįtvirtintos gyvenvietės, aptinkamos upių salpose ir pirmosios terasos kyšuliuose.
Piliakalniai – slėptuvės su pusiau žeminės tipo ir antžeminiais pastatais. Pusiau žeminės nedidelės, nuo 7-9 iki 18–20 m², su įgilintomis (0,2-0,8 m) rentininės konstrukcijos sienomis bei apvalia krūsnine krosnimi kampe, kartais – atviru židiniu centre. Antžeminiai pastatai stulpinės konstrukcijos, ilgi, su keliomis gyvenamosiomis patalpomis, šildomomis atvirais židiniais. Piliakalniuose (Tušemlia, Gorodokas, Prudkai) rasta apskrito plano šventyklų liekanų.
Ūkis
Gyventojų pagrindiniai verslai žemdirbystė ir gyvulininkystė. Naudojo lipdytinę, šiek tiek profiliuotą, lygiu paviršiumi keramiką. Išplėtota kalvystė, daugelyje gyvenviečių randami geležies gavybos ir lydymo įrenginiai.
Mirusiuosius laidojo sudegintus (degino už pilkapyno) apvaliuose, pailguose ar ilguose pilkapiuose, pilkapių sampiluose arba pagilintose duobėse po sampilu, kartais urnose. Įkapės skurdžios, randama daugiausia puodų arba jų fragmentų.
Dauguma tyrėjų (A. Mitrofanovas, V. Sedovas, E. Šmidtas) Bancerovo-Tušemlios kultūrą priskiria baltų gentims. Kultūra sunyko dėl intensyvaus slavų veržimosi į šiaurę.