Tilžės-Ragainės apskritis (vok. Landkreis Tilsit-Ragnit) buvo 1922–1945 m. Vokietijos rytuose.
| Tilžės-Ragainės apskritis Landkreis Tilsit-Ragnit | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Vokietija | |||
| Apygarda | Gumbinės apygarda | |||
| Administracinis centras | Ragainė | |||
| Gyventojų | 56 717 (1939) | |||
| Plotas | 9 847 km² | |||
Istorija
Apskritis sudaryta 1922 m. liepos 21 d. Veimaro respublikos įstatymu dėl bendruomenių sudarymo ir administravimo naujos tvarkos Rytų žemėse (Ostmarke) iš Vokietijai likusios Ragainės apskrities dalies ir dalies Tilžės apskrities. Per 1938 m. liepos 16 d. teritorinę reformą pakeistos kai kurių savivaldybių ribos ir vietovių pavadinimai. Vokietijai vėl okupavus Klaipėdos kraštą, 1939 m. spalio 1 d. prijungta didžioji dalis panaikintos Pagėgių apskrities (Opstainys, Anužiai, Aušgiriai, Baltupėnai, Barzūnai, Būbliškė, Birštoniškiai, Bitėnai, Bajėnai, Geniai, Vydutaičiai, Dinkiai, Eisraviškiai, Endrikaičiai, Gilandžiai, Gilandviršiai, Griežpelkiai, Gudai, Jonikaičiai, Kalėnai, Kalveliai, Kamščiai, Keleriškiai, Kerkutviečiai, Kriokiškiai, Krakeniškiai, Kreivėnai, Lazdėnai, Lauksargiai, Lumpėnai, Mantvilaičiai, Krauleidžiai, Mociškiai, Natkiškiai, Nepertlaukiai, Pagulbiniai, Peleniai, Piktupėnai, Plaušvariai, Pagėgiai, Pavilkiai, Prūseliai, Ropkojai, Šakiai, Nausėdai, Šilgaliai, Šlepai, Smalininkai, Šereitlaukis, Sūdėnai, Pagenaičiai, Sokaičiai, Stumbragiriai, Žagmantai, Žilučiai, Žukai, Tamošaičiai, Timsriai, Trakininkai, Užbaliai, Vėlaičiai, Vartūliškiai, Vėžininkai, Vilkyškiai, Vingė, Viešvilė, Vidgiriai), nors kai kur nurodoma, kad prijungta rugpjūčio 24 d.
Tilžės-Ragainės apskrities lietuviai išsirinkdavo savo atstovus į Prūsijos landtagą ir Vokietijos Reichstagą.
1939 m. jungtinėje apskrityje buvo 271 gyvenvietė. Visa apskritis išsidėsčiusi žemoje lygumoje, beveik nėra ežerų, bet daug upelių, miškų. 1939 m. apskrities plotas buvo 98 486 ha, gyveno 56 717 žmonių, 51 gyv./km². Prijungus teritorijas į šiaurę nuo Nemuno gyventojų padaugėjo iki 84 723.
1944 m. rudenį apskritį okupavo TSRS kariuomenė. Po Antrojo pasaulinio karo buvo sudaryta Kaliningrado sritis, joje – Nemano rajonas, apėmęs beveik visą apskritį. 1945 m. buvo atkurta Pagėgių apskritis.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1925 | 57.405 | |||
| 1933 | 57.454 | |||
| 1939 | 110 | 56.084 (ar 56.117, ar 84.723) |
| |
Gyventojai
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1925 | 57 405 | 56 463 | 639 | 153 |
| 1933 | 57 454 | 56 359 | 696 | 93 |
| 1939 | 56 084 | 54 347 | 776 | 20 |