Telšiškių tarmė

Telšiškių tarmė – viena iš lietuvių kalbos tarmių, vartojamų šiaurės Žemaitijoje. Šia tarme šnekama Akmenės, Papilės (Akmenės raj.), Ylakių (Skuodo raj.), Mažeikių ir Telšių apylinkėse. Telšiškių tarmės vartojimo plotas šiaurėje ribojasi su Latvija, vakarų pusėje – su kretingiškių tarme, pietryčiuose – su varniškiais, šiaurės rytuose – su šiauliškiais.

Pagal 1965 m. naująją Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją telšiškių ir kretingiškių tarmės yra šiaurės žemaičių patarmės dalis.

Telšiškių tarmė labiausiai išsiskiria negalūninių skiemenų trumpųjų balsių i, u platinimu prieš skiemenis su plačiuoju vokalizmu, kai verčiami į ẹ, ọ (l′ẹpâ.u ‘lipau’, sok^o ‘suku’). Kitaip nei pas kretingiškius, išlaiko kokybiškai sveikus šiuos balsius prieš skiemenis su siauruoju vokalizmu (su i, i·, ie' ir u, u·, uo (po minkštojo priebalsio)). Garsai ọ, ẹ, kilę iš ą, ę ir einantys dvigarsių ọm, ọn, ẹm, ẹn (< am, an, em, en) pirmaisiais dėmenimis, dažniausiai verčiami u, i (kû·sn′u ‘kąsnių’, t′i·mps′ⁱ ‘tempsi’, bet kộ·snê· ‘kąsniai’, te·mpt^ẹ ‘tempti’). Tai susiję su regresyvinės balsių asimiliacija prieš skiemenį su siauruoju vokalizmu.

Tarmės paplitimo plote yra vidinių skirtumų. Pietinėje dalyje ties Luoke, Telšiais vietoj ilgųjų ą, ę tariami ọn, ẹn arba un, in (sk′e·nst^ẹ ‘skęsti’). Šiaurės vakaruose ties Ylakiais ir šiaurės rytuose ties Akmene, Papile jie tariami ọu, ẹi (greiž ‘gręžia’). Vakarų dalyje (Ylakiai, Seda) netariamos afrikatos č, dž, o šiaurės rytuose (Akmenė, Mažeikiai, Papilė) tariamos tik vietoj senųjų junginių *tj, *dj, buvusių prieš trumpąjį a (jâ.utê· ‘jaučiai’, mèdê.ms ‘medžiams’).