| Taručiai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Taručiai | ||||||||
| 56°08′49″š. pl. 25°16′52″r. ilg. / 56.147°š. pl. 25.281°r. ilg. | ||||||||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis | |||||||
| Savivaldybė |  Rokiškio rajono savivaldybė | |||||||
| Seniūnija | Pandėlio seniūnija | |||||||
| Gyventojai | 8 | |||||||
| ||||||||
Taručiai – kaimas Rokiškio rajono savivaldybėje, 1 km į pietus nuo Suvainiškio, Latvijos pasienyje, Taručių šilo ir Suvainiškio telmologinio draustinio rytiniame pakraštyje, abipus rajoninio kelio 3647 Pandėlys–Suvainiškis . Yra kaimo turizmo sodyba, tvenkinys, vynuogynas.
Istorija
Kaimo įkūrimo data nežinoma. 1560 m. Taručiai jau buvo, priklausė Panemunio grafams. Kaimo rytinėje ir vakarinėje pusėse buvę beužanką ežerai. Per kaimą link Neretų dvaro (dabartinėje Latvijoje) ėjo vieškelis į Rygą. I pasaulinio karo metu susprogdinus tiltą per Neretos upelį, į Rygą pradėta važiuoti per Suvainiškį. Prie kelio stovėjusi didelė smuklė; sovietmečiu, tiesinant kelio posūkį, smuklės vieta sunaikinta. Kaimą net tris kartus siaubė gaisrai: kada buvo pirmas gaisras, nežinoma, antras gaisras siautėjo ~1780 m., trečias – 1944 m.
Pro kaimą I pasaulinio karo metais nutiestas Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis, veikęs 1916–1961 m., čia buvo Suvainiškio II geležinkelio stotelė. XX a. tarpukariu kaime veikė didelis malūnas, vilnų karšykla, milų vėlykla, kalvė, buvo 27 sodybos, dauguma ūkių turėjo po 10–15 ha žemės. Sovietmečiu priklausė Suvainiškio kolūkiui.
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 163 | 117 | 71 | 44 | 39 | 33 | 23 | 13 | 8 | ||
| ||||||||||