Svanų kalba (svan. ლუშნუ ნინ / lušnu nin, gruz. სვანური ენა / svanuri ena) – Kaukazo kalba, priklausanti kartvelų kalbų šeimai. Ji vartojama š. v. Gruzijoje esančioje Svanetijoje, nedaug kalbančiųjų gyvena ir Abchazijoje. UNESCO ją įtraukusi į pasaulio nykstančių kalbų sąrašą.
| Svanų kalba ლუშნუ ნინ | |
| Kalbama | Gruzija, Abchazija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 15 000-30 000 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | kartvelų |
| Rašto sistemos | gruzinų raštas |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | neoficiali |
Svanai, kalbantieji svanų kalba, naudojasi gruzinų raštu, tačiau neturi bendrinės kalbos varianto, tad daugiausia ši kalba vartojama tik kaip šnekamoji kalba. Tarp visų kartvelų kalbų svanų kalba yra unikali, kadangi išlaikė daug kartvelų kalbų archajinių ypatybių. Svanų kalba labiausiai skiriasi nuo visų kitų kartvelų kalbų, kadangi nuo kitų kartvelų kalbų atsiskyrė 2 tūkstantmetyje pr. m. e. arba dar anksčiau. Svanų kalba nuo gruzinų kalbos nutolusi panašiai kaip modernioji anglų kalba nuo islandų kalbos.
Tarmės
Svanų kalboje išskiriamos tarmės ir patarmės:
- Aukštutinių Svanų tarmė, apie 15 000 kalbančiųjų.
- Aukštutinio Balo patarmė: Ušgulis, Kala, Iparas, Mulakas, Mestija, Lenceras, Latalas.
- Žemutinio Balo patarmė: Bechas, Tskhumaras, Etseras, Paras, Chubekas, Lakamas.
- Žemutinių Svanų tarmė, apie 12 000 kalbančiųjų.
- Laško patarmė: Laškas.
- Lenteko patarmė: Lentekas, Kheledas, Khopuras, Rtskhmeluras, Choluras.