Slėgis

Slėgį dujose lemia molekulių keitimasis impulsais dėl šiluminio judėjimo: šiuo atveju jėga susidaro dėl molekulių smūgių į indo sieneles. Idealioms dujoms galioja Klapeirono lygtis: ${\displaystyle {\frac {pV}{T}}=const}$ Ši lygtis buvo sudaryta sujungus tris izoprocesų dėsnius:

• Boilio-Marioto dėsnis: ${\displaystyle pV=const\,}$, kai T=const (izoterminis procesas).
• Šarlio dėsnis: ${\displaystyle {\frac {p}{T}}=const}$, kai V=const (izochorinis procesas).
• Gei-Liusako dėsnis: ${\displaystyle {\frac {V}{T}}=const}$, kai p=const (izobarinis procesas).

Visi minėti dėsniai galioja, kai dujų kiekis (masė) nekinta.

Bendru atveju galioja Mendelejevo-Klapeirono lygtis: ${\displaystyle pV={\frac {m}{M}}RT}$

Realioms dujoms apytikriai tinka Van der Valso dėsnis: ${\displaystyle \left(p+{\frac {a}{V_{m}^{2}}}\right)\left(V_{m}-b\right)=RT}$

Žymėjimas:

• p – slėgis
• V – tūris
• T – absoliutinė temperatūra (Kelvino skalė)
• R – universalioji dujų konstanta = 8,31 ${\displaystyle {\frac {J}{Kmol}}}$
• M – molinė masė
• m – masė
• V_m – molinis tūris
• a ir b – konstantos, priklausančios nuo dujų

Tai yra skysčio stulpelio, kurio aukštis h, slėgis.

${\displaystyle p={\rho }{g}{h}\,}$

• p – slėgis
• ρ – skysčio ar dujų tankis
• g – laisvojo kritimo pagreitis (9,8 m/s²)

Skysčiams ir dujoms galioja Paskalio dėsnis – „skysčiai ir dujos išorinį slėgį perduoda visomis kryptimis vienodai.“

SI sistemoje pagrindinis slėgio matavimo vienetas yra paskalis (Pa) – vienas paskalis yra slėgis, kai vieno niutono jėga statmenai veikia į 1 kvadratinio metro plotą:

${\displaystyle 1Pa=1{\frac {N}{m^{2}}}}$

Nesisteminiai vienetai , naudojami slėgiui matuoti:

• Baras (1 bar = 10⁵ Pa)
• Techninė atmosfera – (1 at = 1 kg/cm² = 98 066 Pa)
• Standartinė atmosfera, arba atmosfera – (1 atm = 101 325 Pa) (standartinis atmosferos slėgis)
• Gyvsidabrio stulpelio milimetras arba toras – (1 mm Hg = 133,322 Pa)

Didžiausią įtaką slėgis daro nardytojams, alpinistams ir pilotams. Pavyzdžiui, esant giliuose vandenyse žmogus negali greitai iškilti į paviršių, dekompresija būna lėta, nes jo kraujyje ištirpęs papildomas azoto kiekis gali užvirti ir iššaukti aeroembolizmą ir kesoninę ligą.