Severinas Rževuskis (lenk. Seweryn Rzewuski, 1743 m. kovo 13 d.; Podgorcai – 1811 m. gruodžio 11; Viena) – Lenkijos valstybinis ir karinis veikėjas iš Rževuskių giminės, paskutinis Karūnos lauko etmonas (1774–1794), Lenkijos armijos generolas-majoras, Podgorco pilies valdytojas.
| Severinas Rževuskis | |
|---|---|
 | |
| Rževuskiai | |
| |
| Herbas „Krzywda“ | |
| Gimė | 1743 m. kovo 13 d. |
| Mirė | 1811 m. gruodžio 11 d. (68 metai) Viena |
| Tėvas | Vaclovas Petras Rževuskis |
| Motina | An Liubomirska |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
 Vikiteka | Severinas Rževuskis |
Biografija
Lenkijos magnatų Rževuskių giminės atstovas, herbo „Kšiwda“ savininkas. Karūnos didžiojo etmono ir Krokuvos kašteliono Vaclovo Petro Rževuskio (1705–1779) ir kunigaikštytės Anos Liubomirskos (1714–1763) jaunesnysis sūnus. Karūnos didžiojo maršalkos Stanislavo Liubomirskio, vedusio žinomą meno globėją Izabelę Čartoriską, giminaitis. 1783 m. Lancuto pilyje atšventė vestuves su jų dukterimi Marija Konstancija.
1774 m. buvo paskirtas Karūnos lauko etmonu. 1775 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu ir Švento Stanislovo ordinu. Kartu su tėvu dėl politinės opozicijos Nikolajaus Repnino buvo ištremtas penkeriems metams į Kalugą.
Bajorų senų laisvių šalininkas, matė šalies laisvės išgelbėjimą etmonų valdžios nepriklausomybėje, liberum veto ir renkamajame karaliuje. Pasisakė prieš Ketverių metų seimo reformas. 1788 m. Rževuskis norėjo pasidaryti diktatoriumi ir prašė paramos iš Berlyno rūmų pusės.
1791 m. gegužę priimta naujoji Lenkijos konstitucija sukėlė Lenkijos bajorų nepasitenkinimą. Severinas Rževuskis kartu su Stanislovu Feliksu Potockiu ir Pranciškumi Ksaveru Branickiu atvyko į Jasus, į Rusijos pajėgų štabą aptarti planą kovai su naujais įstatymais.
Po gegužės konstitucijos paskelbimo išvažiavo į Sankt Peterburgą, 1792 vienas iš aktyviausių Targovicos konfederacijos narių, už ką neakivaizdžiai Tado Kosciuškos šalininkų nuteistas mirties bausme. Nuo 1790 m. gyveno Vienoje, vadovavo opozicijai ir išleido keletą brošiūrų jo principų apsaugai. Jo duktė Izabelė ištekėjo už vietos aristokrato, grafo Valdšteino.
Likusį gyvenimą Rževuskis praleido atitolęs nuo reikalų. Užsiėmė alchemija ir lobių paieška. Mirė 1811 m. gruodžio 11 d. Vienoje. Jo dvarus paveldėjo sūnus Vaclovas Severinas, išgarsėjęs savo kelionėmis po Artimuosius Rytus.
Šeima
1783 m. Severinas Rževuskis vedė kunigaikštytę Mariją Konstanciją Liubomirską (1763–1840), Karūnos didžiojo maršalkos Stanislovo Liubomirskio ir Elžbietos Čartoriskos dukterį. Vaikai:
- Izabelė Marija Pranciška Rževuska (1783–1818), grafo Ferdinandi von Vldšteino (1762–1823) žmona
- Vaclovas Severinas (1785–1831), 1831 metų sukilimo dalyvis
- Marija Rževuska (1786–?), grafo Jaroslavo Potockio (1784–1838) žmona.