Nepripažintos valstybės – visiškai funkcionuojančios nepriklausomos valstybės, kurių nepriklausomybė tarptautinėje arenoje nėra pripažįstama dažniausiai dėl politinių motyvų.
Iš dalies pripažintos valstybės – visiškai funkcionuojančios nepriklausomos valstybės, kurių nepriklausomybė tarptautinėje arenoje dalinai nėra pripažįstama dažniausiai dėl politinių motyvų.
Valstybių pripažinimo teorijos
Skiriamos dvi suverenių valstybių susikūrimo teorijos. Pagal deklaracinę teoriją (kodifikuota 1933 m. Montevidėjo konvencijoje) valstybė yra tarptautinės teisės subjektas, jei ji atitinka šiuos kriterijus:
- apibrėžta teritorija;
- nuolatiniai gyventojai;
- vyriausybė;
- gebėjimas užmegzti santykius su kitomis valstybėmis.
Pagal deklaracinę teoriją subjekto valstybingumas nepriklauso nuo to, ar jį pripažįsta kitos valstybės. Pagal konstitucinę teoriją valstybė, kaip tarptautinės teisės subjektas, neegzistuoja, kol jos nepripažįsta kitos valstybės, priklausančios tarptautinei bendruomenei.
Pseudovalstybės dažnai remiasi viena ar abiem teorijomis, kad pateisintų savo pretenzijas į valstybingumą. Pvz., yra darinių, kurie atitinka deklaracinius kriterijus (de facto iš dalies arba visiškai kontroliuoja savo teritoriją, turi vyriausybę ir nuolatinius gyventojus), tačiau jų valstybingumo nepripažįsta jokios kitos valstybės. Nepripažinimą dažnai lemia konfliktai su kitomis šalimis, tvirtinančiomis, kad šie dariniai yra neatsiejama jų teritorijos dalis. Į tą pačią teritoriją gali pretenduoti dvi ar daugiau iš dalies pripažintų valstybių, iš kurių kiekviena de facto kontroliuoja tam tikrą teritorijos dalį (pvz., Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja; Kinijos Respublika (Taivanas) ir Kinijos Liaudies Respublika). Subjektai, kuriuos pripažįsta tik mažuma pasaulio valstybių, paprastai remiasi deklaracine teorija, kad pateisintų savo pretenzijas.
Daugeliu atvejų tarptautiniam nepripažinimui įtakos turi užsienio kariuomenės buvimas ginčijamo subjekto teritorijoje, todėl šalies de facto statuso apibūdinimas tampa sudėtingas. Tarptautinė bendruomenė gali pripažinti šį karinį buvimą pernelyg intervenciniu, paverčiančiu subjektą marionetine valstybe, kurioje faktinį suverenitetą išlaiko užsienio valstybė. Žymesni pavyzdžiai: Japonijos įkurtas Mandžukas (1932), Vokietijos sukurta Slovakijos respublika (1939) ir Nepriklausoma Kroatijos valstybė (1941).
Yra subjektų, nekontroliuojančių jokios teritorijos arba vienareikšmiškai neatitinkančių deklaracinių valstybingumo kriterijų, tačiau sulaukusių pripažinimo iš bent vienos valstybės. Istoriniai pavyzdžiai: Šventasis Sostas (1870–1929), Baltijos šalys (SSRS okupacijos metu) ir Palestina, 1988 m. paskelbusi nepriklausomybę. Šiuo metu Maltos ordinas pripažįstamas tokiu subjektu.
Įtraukimo į sąrašą kriterijai
Į šį sąrašą įtrauktos tik tos valstybės, kurios pretenduoja į suverenitetą, kurių nepripažįsta bent viena JT valstybė narė ir kurios:
- atitinka deklaracinę valstybingumo teoriją, arba
- yra pripažintos (konstitucinė teorija) bent vienos JT valstybės narės.
Sąrašas
| Valstybė | Paskelbta | Statusas | Kiti pretendentai | Pripažinimas JT narių |
|---|---|---|---|---|
| JT valstybės narės, kurių nepripažįsta bent viena JT valstybė narė | ||||
 Armėnija | 1991 | Armėnijos, 1991 m. paskelbusios nepriklausomybę, nepripažįsta viena JT narė – Pakistanas, kuris palaiko Azerbaidžaną Kalnų Karabacho konflikte. | — | 191 / 192 (99 %) |
 Kinija | 1949 | Kinijos Liaudies Respublika (KLR) įkurta 1949 m. 1971 m. KLR vietoje Taivano (Kinijos Respublikos) priimta į Jungtines Tautas. KLR ir Taivanas nepripažįsta viena kitos valstybingumo ir laikosi savo „vienos Kinijos“ politikos versijos; tai reiškia, kad nė viena valstybė negali pripažinti jų abiejų vienu metu. Taivaną pripažįstančios valstybės (11 JT narių ir Šventasis Sostas) laiko jį vienintele teisėta Kinijos valdžia, todėl nepripažįsta KLR. |  Taivanas (Kinijos Respublika) laiko save vienintele teisėta Kinijos valdžia, todėl pretenduoja į visą KLR kontroliuojamą teritoriją. | 180 / 192 (94 %) |
 Kipras | 1960 | Kipro, 1960 m. paskelbusio nepriklausomybę, nepripažįsta viena JT narė (Turkija) ir viena ne JT narė (Šiaurės Kipras) dėl besitęsiančio ginčo dėl salos. |  Šiaurės Kipras pretenduoja į šiaurės rytinę Kipro salos dalį. | 191 / 192 (99 %) |
 Izraelis | 1948 | Izraelio, 1948 m. paskelbusio nepriklausomybę, nepripažįsta 29 JT narės.Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO), tarptautiniu mastu pripažįstama vienintele teisėta palestiniečių atstove, 1993 m. pripažino Izraelį. 2018 m. spalį PIO centrinė taryba sustabdė Izraelio pripažinimą. |  Palestina laiko save teisėta Izraelio okupuoto Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo valdžia. Sirija laiko save teisėta Izraelio okupuotų Golano aukštumų valdžia. | 163 / 192 (85 %) |
 Pietų Korėja | 1948 | Pietų Korėjos (Korėjos Respublikos), 1948 m. paskelbusios nepriklausomybę, nepripažįsta viena JT narė – Šiaurės Korėja. |  Šiaurės Korėja laiko save vienintele teisėta Korėjos valdžia ir pretenduoja į visą Pietų Korėjos kontroliuojamą teritoriją. | 191 / 192 (99 %) |
| Šiaurės Korėja | 1948 | Šiaurės Korėjos (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos), 1948 m. paskelbusios nepriklausomybę, nepripažįsta 2 JT narės – Pietų Korėja ir Japonija. | Pietų Korėja laiko save vienintele teisėta Korėjos valdžia ir pretenduoja į visą Šiaurės Korėjos kontroliuojamą teritoriją. | 190 / 192 (99 %) |
| JT Generalinės Asamblėjos valstybės stebėtojos, kurių nepripažįsta bent viena JT valstybė narė | ||||
| Palestina | 1988 | 1967 m. per Šešių dienų karą Izraelis okupavo Palestinos teritorijas – Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą, įskaitant Rytų Jeruzalę, kurią 1980 m. aneksavo. 1988 m. Palestinos išsivadavimo organizacija, kurią tarptautinė bendruomenė pripažįsta vienintele teisėta palestiniečių atstove, paskelbė Palestinos valstybės įkūrimą. 1994 m. įkurta Palestinos autonomija. 2007 m. ji faktiškai suskilo į dvi dalis: „Hamas“ kontroliuojamą Gazos Ruožą ir „Fatah“ kontroliuojamą Vakarų Krantą. Palestiną pripažįsta 158 JT valstybės narės, Šventasis Sostas ir Vakarų Sachara (SADR).Jungtinės Tautos Palestinos teritorijas laiko okupuotomis Izraelio; 2012 m. suteikė Palestinai valstybės stebėtojos statusą. Palestina taip pat yra Arabų lygos, Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir UNESCO narė. | Izraelis teritoriją, į kurią pretenduoja Palestina, laiko „ginčytina“ teritorija (t. y. teritorija, kuri teisiškai nepriklauso jokiai valstybei). | 158 / 193 (82 %) |
| JT specializuotos agentūros valstybės narės, kurių nepripažįsta bent viena JT valstybė narė | ||||
 Kosovas | 2008 | 2008 m. Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Kosovą pripažįsta 110 JT narių, Taivanas, Kuko Salos ir Niujė. 8 kitos JT narės yra pripažinusios Kosovą, tačiau vėliau atšaukė pripažinimą. Kosovas yra dviejų Jungtinių Tautų specializuotųjų agentūrų (Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko grupės), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Tarptautinio olimpinio komiteto ir kitų organizacijų narys. |  Serbija laiko Kosovą savo teritorijos dalimi. | 110 / 193 (57 %) |
| Ne JT valstybės narės, kurias pripažįsta bent viena JT valstybė narė | ||||
 Abchazija | 1999 | 1999 m. Abchazija paskelbė nepriklausomybę nuo Sakartvelo. Abchaziją pripažįsta 5 JT valstybės narės (Rusija, Sirija, Nikaragva, Venesuela ir Nauru) ir dvi ne JT narės (Pietų Osetija ir Padniestrė). Dar dvi JT valstybės narės (Tuvalu ir Vanuatu) buvo pripažinusios Abchaziją, bet vėliau savo pripažinimą atšaukė. |  Sakartvelas laiko Abchaziją savo teritorijos dalimi. | 5 / 193 (3 %) |
| Šiaurės Kipras | 1983 | 1983 m. Šiaurės Kipras, pasivadinęs Šiaurės Kipro Turkų Respublika, paskelbė nepriklausomybę nuo Kipro. Šiaurės Kiprą pripažįsta viena JT narė – Turkija. Islamo bendradarbiavimo organizacija ir Ekonominio bendradarbiavimo organizacija Šiaurės Kiprui suteikė stebėtojo statusą kaip „Kipro turkų valstybei“. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 541 Šiaurės Kipro nepriklausomybės deklaracija laikoma teisiškai negaliojančia. | Kipras laiko Šiaurės Kiprą savo teritorijos dalimi. | 1 / 193 (0,5 %) |
 Sacharos Arabų Demokratinė Respublika | 1976 | 1975 m. Marokas įsiveržė į Vakarų Sacharą ir aneksavo didžiąją jos dalį, priversdamas Ispaniją pasitraukti iš teritorijos. 1976 m. Polisario frontas Vakarų Sacharoje paskelbė Sacharos Arabų Demokratinę Respubliką (SADR). SADR vadovybė įsikūrė Alžyre kaip emigracinė vyriausybė, kuri reiškia pretenzijas į visą Vakarų Sacharą, tačiau kontroliuoja tik nedidelę jos dalį. SADR pripažįsta 46 JT valstybės narės ir Pietų Osetija. Kitos 38 JT valstybės narės buvo pripažinusios SADR, bet vėliau atšaukė arba sustabdė pripažinimą. SADR yra Afrikos Sąjungos narė. 1979 m. JT Generalinė Asamblėja pripažino Vakarų Sacharos gyventojų apsisprendimo teisę, o Polisario frontas pripažintas jų atstovu. Nė viena valstybė, išskyrus Maroką ir JAV, nepripažįsta Vakarų Sacharos aneksijos, tačiau kai kurios valstybės remia Maroko autonomijos planą.Arabų lyga remia Maroko pretenzijas į visą Vakarų Sacharos teritoriją. |  Marokas laiko visą Vakarų Sacharą (įskaitant SADR kontroliuojamą dalį) savo teritorijos dalimi. | 46 / 193 (24 %) |
 Somalilandas | 1991 | 1991 m. Somalilandas paskelbė nepriklausomybę nuo Somalio. Somalilandą pripažįsta viena JT narė – Izraelis. |  Somalis laiko Somalilandą savo teritorijos dalimi. | 1 / 193 (0,5 %) |
| Pietų Osetija | 1992 | 1992 m. Pietų Osetija paskelbė nepriklausomybę nuo Sakartvelo. Pietų Osetiją pripažįsta 5 JT valstybės narės (Rusija, Sirija, Nikaragva, Venesuela ir Nauru) ir trys ne JT narės (Abchazija, Padniestrė ir Sacharos Arabų Demokratinė Respublika). Dar viena JT valstybė narė (Tuvalu) buvo pripažinusi Pietų Osetiją, bet vėliau savo pripažinimą atšaukė. | Sakartvelas laiko Pietų Osetiją savo teritorijos dalimi. | 5 / 193 (3 %) |
| Taivanas | 1912/1949 | Taivanas (Kinijos Respublika) buvo plačiai pripažįstamas kaip vienintelė Kinijos valdžia maždaug iki XX a. 6/7 dešimtmečių pabaigos, kai dauguma JT valstybių narių ėmė palaipsniui pripažinti Kinijos Liaudies Respubliką (KLR). Pačios Jungtinės Tautos pripažino Taivaną vieninteliu Kinijos atstovu iki 1971 m., kai vietoj jo pripažinta KLR. Taivanas ir KLR nepripažįsta viena kitos valstybingumo ir laikosi savo „vienos Kinijos“ politikos versijos; tai reiškia, kad nė viena valstybė negali pripažinti jų abiejų vienu metu. Taivaną pripažįsta 11 JT narių ir Šventasis Sostas. Visos likusios JT narės (taip pat Kuko Salos ir Niujė) pripažįsta KLR. | Kinijos Liaudies Respublika laiko save vienintele teisėta Kinijos valdžia, todėl pretenduoja į visą Taivano kontroliuojamą teritoriją. | 11 / 193 (6 %) |
| Ne JT valstybės narės, kurias pripažįsta tik kitos ne JT valstybės narės | ||||
 Padniestrė | 1990 | 1990 m. Padniestrė (Padniestrės Moldavijos Respublika) paskelbė nepriklausomybę nuo Moldovos. Padniestrę pripažįsta dvi ne JT narės: Abchazija ir Pietų Osetija. |  Moldova laiko Padniestrę savo teritorijos dalimi. | 0 / 193 (0 %) |
Taip pat dar yra valstybių, kurios yra paskelbusios nepriklausomybę ir turi valdžios institucijas, tačiau jose vyksta karas (okupavusi valstybė nenori paleisti).
Likviduotos valstybės
- Ičkerijos Čečėnų Respublika. 1991-aisias paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos. 1999-2000 rusams laimėjus Antrajį Čečėnijos karą, IČR likviduota ir vietoj jos įkurta Čečėnijos Respublika. Šiuo metu veikia vyriausybė tremtyje įsikūrusi Vakarų Europoje, arabų šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
- Tatarstano Respublika. 1992-aisias paskelbė savo suverenitetą nuo Rusijos, tačiau po rusų spaudimo, buvo pakeista konstitucija, pagal kurią respublika liko Rusijos Federacijos sudėtyje.
- Serbų Krajinos Respublika. 1991-aisias paskelbė nepriklausomybę nuo Kroatijos. 1995 m. buvo likviduota po kroatų surengtos „Audros“ operacijos. Šiuo metu Serbijoje veikia vyriausybė tremtyje.
- Kalnų Karabachas. 1991-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano. Po 2023 m. karo veiksmų Karabacho armėnų ginkluotosios pajėgos kapituliavo. Likviduota 2024 m. sausio 1 d.
- Nepripažintos valstybės