Rytų slavai – XVI a. rytų slavų genčių pagrindu susiformavo dabartinės keturios rytų slavų tautos – rusai, rusinai, ukrainiečiai, gudai. Paskirų šių tautų susidarymo etnogenėzėje mažesne ar didesne dalimi dalyvavo ne tik slavai, bet ir baltai, finougrai, iranėnai.

Rusų tauta formavosi iš pietinių sričių slavų, baltų (Okos galindų) ir finų (muromai, meščiorai, meriai). Nuo 9 a. gyvavusioje Kijevo Rusios valstybėje jie sudarė senrusių tautą; iš dalies prie senrusių etnogenezės prisidėjo tiurkai (chazarai, pečenegai, kumanai). Suirus Kijevo Rusiai 12 a. prasidėjo senrusių tautos dezintegracija. Vakariniai senrusiai 13 a. pateko Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos valdžion; ilgainiui iš jų susidarė gudų (Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje), ukrainiečių (Lenkijos karalystėje) ir Užkarpatės rusinų (Vengrijos karalystėje) tautos. Rytiniai senrusiai 12–16 a. buvo įvairių rusų kunigaikštysčių (Vladimiro-Suzdalės, Maskvos, Tverės, Riazanės) ir feodalinių respublikų (Naugardo, Pskovo) valdžioje. 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje jas prijungus prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės pradėjo formuotis vieninga rusų (didžiarusių) tauta.
Paminėtini Ìlmenio slavai, rytų slavų gentys, 6–10 a. gyvenusios prie Ilmenio ežero, Volchovo, Lovatės, Mstos upių baseine, prie Mologos aukštupio. Vertėsi ariamąja žemdirbyste (išliko archeologinių paminklų – žemdirbių gyvenviečių liekanų, darbo įrankių, pilkapių). 9 a. Ilmenio slavų žemėse susikūrė Didysis Naugardas.
Kalbant apie gudus reikia nepamiršti, kad tai buvo daugiau kaip etnonimas, kuriuo baltai skirtingais laikotarpiais vadino įvairias tautas. Kilęs veikiausiai iš rekonstruoto gotų kalbos žodžio ghudas. Į baltų kalbas pateko pirmo tūkstantmečio pradžioje, gotams gyvenant prie Vyslos žemupio. Terminas ėmė reikšti apskritai svetimtaučius. Pirmo tūkstantmečio viduryje gudais imta vadinti rytų slavus. Šiems suskilus į rusus, ukrainiečius ir baltarusius (tautybės galutinai susidarė 17 a.) gudais vis labiau buvo vadinami Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenantys rytų slavai, nuo 17 a. – daugiausia baltarusiai, nuo 19 a. antros pusės – tik jie. 20 a. 5 dešimtmečio antroje pusėje etnonimas gudai oficialiai pakeistas etnonimu baltarusiai. Nuo 10 dešimtmečio pradžios etnonimas gudai neretai vartojamas kaip tradicinis.
- Rytų slavai. Visuotinė lietuvių enciklopedija,