Kitos reikšmės – Kalvarija (reikšmės).
55°58′22″š. pl. 25°34′24″r. ilg. / 55.972819°š. pl. 25.573414°r. ilg.
 | |
|---|---|
 | |
| Kapinių koplyčia Laukupio g. | |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Rokiškio |
| Savivaldybė | Rokiškio rajonas |
| Gyvenvietė | Rokiškis |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XIX a. |
| Stilius | neogotika, istorizmas |
Rokiškio Kalvarijos – sakralinių statinių kompleksas Rokiškyje, vienas iš Kryžiaus kelio kompleksų Lietuvoje. Pradėtas statyti XIX a. antroje pusėje, bet nebaigtas įrengti, o laikui bėgant apleistas. Kai kurių šaltinių duomenimis, 14 stočių Kryžiaus kelias buvo pastatytas.
Rokiškio Kalvarijos yra regioninis architektūrinis ir sakralinis paminklas, 1993 m. įrašytas į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 16049).
Etnologas dr. Alfonsas Motuzas mini tris Rokiškio Kalvarijų atsiradimo versijas. Pirmoji versija, kad tai grafo Reinholdo Tyzenhauzo atgailos ženklas už jo giminės (ypač Antano) padarytas negeroves; antroji – vietinės bendruomenės bei grafo Reinholdo Tyzenhauzo iniciatyva tęsti carinės valdžios nutrauktą kaimyninio Skapiškio Kalvarijų Kryžiaus kelio pamaldumo praktikos tradiciją, kurios mecenatu buvo giminaitis Ignotas Tyzenhauzas; trečioji – tai vieno iš pirmųjų Kalvarijų kulto Lietuvoje pradininkų – Vilniaus (Verkių) Tyzenhauzų giminės Lietuvoje dvasininko Jono Gotardo Tyzenhauzo įamžinimas.
Kalvarijų objektai
Laukupio gatvėje esančiose Rokiškio miesto kapinėse koplyčia pastatyta anksčiau stovėjusios medinės vietoje. Tikėtina, kad kapinių koplyčia suprojektuota ne kaip Kalvarijos dalis. Joje įrengtas altorius, Kalvarijai galėjo būti priskirta vėliau. Šių kapinių koplytėlės, stovinčios netoli pagrindinės koplyčios, priklausė Rokiškio Kalvarijai. Tai pačiai kuriamai Kalvarijai priklausė koplytėlė ir gretimoje Sodų gatvėje, išlikusi tarp sodybinių namų Nr. 1 ir 3. Tai pietinė Kalvarijų komplekso dalis, esanti vidury miesto, Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios prieigose.
1886 m. Rokiškio bažnyčios inventoriuje yra paminėtos už miesto stovinčios mūrinės Kalvarijos koplyčios. Šiauriniame užmiestyje išlikusi koplyčia su altoriumi ir dvi koplytėlės mitologija apgaubtame Velniakalnyje. Ši kalva pasiekiama į vakarus nuo V. Lašo gatvės, ties miesto riboženkliu. Velniakalnis dar vadinamas Velykalniu. Religingiems žmonėms nelabai tiko su velniu siejamos vietovės pavadinimas, todėl istoriniuose šaltiniuose kai kur naudotas priimtinesnis Velykalnio vardas, įprasminantis Velykas. Toks vietovardis galėjo patekti į parapijos bažnytinę knygą bei netikslius okupacinius žemėlapius.
Kalvarija nebuvo užbaigta, dalis koplytėlių augant miestui neišliko. Pastaraisiais metais buvusių Kryžiaus kelio objektų vietose pastatyti atminimo žymenys. Kalvarijoms, be kapinių tvoros su vartais, priskiriami septyni saugomi statiniai:
- Rokiškio kapinių statinių, Kalvarijų komplekso pietinės dalies stotys Laukupio, Sodų g. (unik. kodas 31864):
- Kalvarijos komplekso šiaurinės dalies stotys Velniakalnyje:
Istorija
XIX a. antroje pusėje Rokiškyje suplanuota pastatyti Kalvariją, tačiau pastačius dalį koplytėlių, darbai buvo sustabdyti. Dar 1886 m. buvo rašoma, jog koplytėlės jau apleistos, griūva. Greičiausiai, sutrukdė caro valdžios draudimai, sekę po 1863 m. sukilimo. Kalvarija liko neužbaigta, o vėliau kai kurie pastatai nugriauti. Tarpukariu dalis koplytėlių suremontuota.
Tarpukariu nesiimta atkurti Kryžiaus kelią, sutaisyti ir užbaigti jo stotis, todėl koplytėlės buvo apleistos. Net ir didesnioji Velniakalnio koplyčia buvo visiškai apleista iki 1940 m., kai joje buvo įrengtas Lurdo altorius. Šios koplyčios paskirtis buvo pakeista: iš Kalvarijos stoties virto atskira koplyčia. Kadangi Kalvarijų neatkūrė, tai griūvančios koplytėlės buvo nereikalingos, todėl buvo galima ir nugriauti, matyt, ypač esančias mieste prie namų. Sovietmečiu Velniakalnyje buvo įrengtos moto/auto kroso trasos.
Kalvarijų tvarkymas
Velniakalnyje senųjų Kalvarijų aplinka pradėta tvarkyti 2013 m. Dviejų metrų pločio skalda grįstas pėsčiųjų takas sujungė tris iki šių dienų išlikusias koplytėles. Prie koplytėlių planuojama įrengti nedideles apžvalgos aikšteles. Teritorija tvarkoma Rokiškio miesto Velykalnio bendruomenės iniciatyva. Naujasis takas susilieja su senaisiais, vedančiais palei didįjį tvenkinį, teniso aikšteles ir pliažo tinklinio kortus. Takui apšviesti paklotas kabelis, įrengti šviestuvai.
Senųjų kapinių koplyčia bei abi koplytėlės yra sutvarkytos rokiškėnų visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas“ iniciatyva: suremontuoti jų stogeliai, atnaujinti ištrupėję pamatai, įstiklinti langai.
2018 m. visuomeninė organizacija „Tyzenhauzų paveldas“, remiantis 1914 m. Rokiškio Kalvarijų kelio planu, buvusiose neišlikusių koplytėlių vietose pastatė stilizuotus raudonų plytų žymenis.
Tyrinėjimai apie Kalvarijų pastatymą
Kai kurių istorikų teigimu, Rokiškyje buvęs 14 stočių Kryžių kelias veikė iki 1914 m.
Kryžiaus kelio stočių koplyčių statybos pradžia sietina su naujos Rokiškio bažnyčios statyba, kai už dalyvavimą 1863–1864 m. sukilime per baudžiamąsias caro žandarų operacijas sudegė senosios medinės bažnyčios pastatas. Žinoma, kad 1864 m. rokiškėnai meldėsi 1851 m. statytoje kapų koplyčioje, kuri netrukus tapo viena Rokiškio Kalvarijų Kryžiaus kelio stočių. Į šio Kryžiaus kelio steigimą įsirašė ir Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, kuris kartu su Rokiškio grafu Reinholdu Tyzenhauzu 1866 m. gavo caro administracijos leidimą statyti naują bažnyčią, o kartu užbaigė ir 1864 m. pradėtą Kalvarijų Kryžiaus kelio statybą, kurios apvaikščiojimo praktika, anot istorikės Onos Mackevičienės, iki 1914 m. tikrai vyko. Ji tai patvirtina remdamasi Rokiškio bažnyčios archyve rastu 1914 m. vasario 22 d. architekto S. Levonevskio parengtu (nubraižytu) Rokiškio Kalvarijų 14 stočių Kryžiaus kelio koplytėlių išdėstymo planu. Šių Kalvarijų apvaikščiojimą iki Pirmojo pasaulinio karo po miestelį ir jo apylinkes iki paskutinės koplyčios Velniakalnyje per Sekmines liudija spausdintinė medžiaga, vietos kunigų prisiminimai.
Architektūra
Kalvarijos koplyčių ir koplytėlių architektūrai būdinga istorizmo ir neogotikos stilistika. Įrengti lauko akmenų mūro pamatai, riedulių ir skaldytų lauko akmenų bei raudonų plytų mūro su akmens skaldos užpildu sienos, plytų mūro skliautiniai perdenginiai. Miesto kapinėse stovinti pirma koplyčia stačiakampio plano, su mūriniais stogo bokšteliais. Velniakalnyje esanti antra koplyčia skiriasi savo forma: su pusapskrite apside, centriniu kiauryminiu varpinės bokšteliu.
Išlikusios penkios koplytėlės (I, II, III, XII ir XIII). kurios panašios savo architektūra. Statiniai istorizmo stilistikos, stačiakampio plano, sienos pavidalo, dvišlaičiais čerpių stogeliais su iškeltais geležiniais kryžiais. Siena su pusapskrite niša, sumūryta iš riedulių ir skaldytų lauko akmenų bei raudonų plytų su akmens skaldos užpildu.