- Apie Saturno palydovą žr. - Prometėjas (palydovas).
Prometėjas („įžvalgus“ arba „numatantis“) graikų mitologijoje – vienas iš titanų. Jis buvo Azijos ir Japeto sūnus. Akusilausas ir Aischilas „Prometėjo pančiuose“ mini, kad Prometėjo žmona buvo Hesionė. Nors ir Herodotas mini, kad Prometėjo žmona buvo Klimenė (kitaip dar vad. Azija), bet mano, kad jis paprasčiausiai suklydęs. Dar taip pat yra pora šaltinių, pagal kuriuos jo motina yra laikomos Hera ar Temidė, jie dar labiau neįtikimi.
Titanai, Urano (Dangaus) ir Gajos (Žemės) sūnūs, buvo nepaprastai galingi milžinai, nuvertę nuo sosto senąjį dievą Uraną, savo tėvą. Kai valdžią užgrobė Dzeusas, jie sumanė nuversti nuo sosto ir jį. Norėdami pasiekti dangų, krovė kalnus ant kalnų, tačiau Dzeuso perkūno buvo nublokšti į Tartarą (pragarą). Prometėjas – vienas iš garsiausių titanų. Jis iš dievų pavogė ugnį ir perdavė ją mirtingiesiems. Už šį nusikaltimą buvo žiauriai nubaustas Dzeuso. Prometėjas buvo pririštas metaliniais pančiais prie Kaukazo uolos, kol, galų gale, jis prasmego žemėn. Pagal kitą versiją, po 30 metų Prometėją išlaisvino Heraklis ieškodamas hesperidžių sodo. Chironas, Heraklio mokytojas, sutiko mirti "vietoj" Prometėjo. Heraklis nušovė iš lanko erelį Etoną ir išlaisvino Prometėją. Prometėjas taip pat jam davė gerų patarimų, pataręs kreiptis į jo brolį Atlantą, ir pasakė kaip įkalbėti brolį jam atnešti auksinius obuolius iš sodo. Dzeusas tai pamatęs neprieštaravo, nes tai tik dar labiau sustiprino Heraklio šlovę.
Titanų karo su Olimpo dievais metu Okeanas, Prometėjas ir visos titanidės liko neutralūs, nepalaikydami nei vienos pusės.