| Pranciškus Andriolis | |
|---|---|
| Gimė | 1794 m. Brentoniko prie Rovereto, Italija |
| Mirė | 1861 m. gegužės mėn. Vilnius |
| Vaikai | Mykolas Elvyras Andriolis |
Pranciškus Andriolis (it. Francesko Andriolli, 1794 m. Brentoniko prie Rovereto, Italija – 1861 m. gegužės mėn. Vilnius) – italų kilmės Lietuvos tapytojas, medžio drožėjas, skulptorius.
Biografija
Sūnus dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis. Į Lietuvą atvyko 1812 m. prancūzmečiu kaip Napoleono armijos kapitonas. Po karo paleistas iš nelaisvės apsigyveno Vilniuje. 1827 m. priėmė Rusijos pilietybę. 1832 m. Vilniaus universitete įgijo tapytojo ir dekoruotojo, 1839 m. Sankt Peterburgo dailės akademijoje – piešimo mokytojo specialybę. Iki 1841 m. dirbo piešimo mokytoju Šiaulių bajorų mokykloje.
Kūryba
1830 m. ir 1833 m. restauravo Vilniaus katedros skulptūras, 1837 m. freskas, atliko drožybos darbų. Sukūrė skulptūrų:
- Nukryžiuotasis, Vilniaus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Pranciškonų), 1841 m.
- senosios Raudondvario bažnyčios interjero ir frizo skulptūrinis dekoras (1855–1856 m.), didžiojo altoriaus skulptūros bei gipso lipdiniai (1858–1860 m.).
- Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, skulptūros ir gipso lipdiniai.
Kūryba turi akademistinio realizmo ir manierizmo bruožų.
- Lietuvos skulptoriai
- Lietuvos tapytojai
- Lietuvos medžio drožėjai