Prancūzijos Alžyras (iki 1839 m. pranc. Alger, vėliau - pranc. Algérie, neoficialiai pranc. Algérie française) – buvusi Prancūzijos valda Afrikoje. Atsirado 1830 m. Prancūzijai užkariavus Alžyrą, gyvavo iki 1962 m., kai tapo nepriklausoma Alžyro Respublika. Priešingai nei kitos prancūzų kolonijos, nuo 1848 m. Alžyras buvo visiškai inkorporuotas į Prancūziją, tapo jos oficialia dalimi (departamentu).
| Algérie française Prancūzijos Alžyras | |||||
| Prancūzijos departamentas | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Alžyras | ||||
| Kalbos | prancūzų, arabų, berberų | ||||
| Politinė struktūra | Prancūzijos departamentas | ||||
| Istorija | |||||
| - Įkurta | 1830 m. | ||||
| Plotas | 2 381 741 km² | ||||
| Valiuta | Prancūzijos frankas | ||||
Istorija
1830 m. prancūzų kariuomenė užėmė Alžyrą, Oraną ir Bonė ir pradėjo krašto užkariavimą. Jiems pasipriešino Abdelkaderas (valdė 1832–1847 m.), kuris sėkmingai kovojo su prancūzais vakarų Alžyre. Tafnos sutartimi (1837 m.) Prancūzija pripažino Abdelkaderą Alžyro emyru. Tačiau Abdelkaderas nesugebėjo bendradarbiauti su Ahmadu Bėjumi iš Konstantinos, kuris su prancūzais kovojo rytų Alžyre. Po to, kai prancūzų kariuomenė užėmė Konstantiną, jie įsiveržė į vakarų Alžyrą ir privertė Abdelkaderą bėgti į Maroką. Tik 1847 m. Abdelkaderas nutraukė pasipriešinimą.
Nuo tada prasidėjo Alžyro pertvarkymas į Prancūzijos provinciją. Į šalį buvo kviečiami prancūzų kolonistai, kuriems žemės buvo atimamos iš vietinių arabų ir berberų. Dėl žemės nusavinimų kilęs al-Muqrani sukilimas rytų Alžyre (1870–1871) buvo nuslopintas 80 000 prancūzų kariuomenės. Dėl sukilimo Alžyras prarado 25 % savo gyventojų ir papildomai apie 70 % žemių, kurios buvo perduotos prancūzų kolonistams. Iki 1906 m. prancūzai užkariavo ir Alžyro Sacharą.
Nepriklausomybės kovos
Nepriklausomybės judėjimui postūmį davė 1945 m. po neramumų Setif ir Guelma prancūzų armijos surengtos dešimtūkstantinės alžyriečių žudynės. 1954 m. lapkritį prasidėjo nepriklausomybės karas (Alžyro karas) prieš Prancūziją, vadovaujamas FLN (Front de Libération Nationale). 1962 m. po aštuonerių metų kruvino karo, pareikalavusio daugelio aukų iš abiejų pusių Evian’e sudaryta sutartimi Alžyras iškovojo nepriklausomybę.