Plonoji žarna (lot. intestinum tenue) – ilgiausia virškinamojo trakto dalis, kuri prasideda nuo skrandžio prievarčio ir tęsiasi iki storosios žarnos; ilgis 5-6 

Plonoji žarna yra sudaryta iš trijų dangalų: gleivinės, raumeninės sienos bei serozinio dangalo. Gleivinė, (lot. tunica mucosa), yra sudaryta iš žiedinių raukšlių bei gaurelių. Po ja yra gerai išvystytas pogleivis, kuriame išsidėstę daug kraujagyslių bei limfagyslių. Virškinimas geriausiai vyksta dvylikapirštėje žarnoje dėl į ją atsiveriančių kasos ir tulžies latakų, tačiau visoje plonosios žarnos gleivinėje yra liaukų, išskiriančių žarnų (virškinimo) sultis. Raumeninio dangalo,(lot. tunica muscularis), siena yra sudarytas iš dviejų sluoksnių: išorinio išilginio, (lot. stratum longitudinale), ir vidinio žiedinio, (lot. stratum circulare). Galiausiai, serozinis dangalas,(lot. tunica serosa), yra labiausiai nutolusi plonosios žarnos siena nuo vidurio. Šis dangalas yra vidurių pilvaplėvės dalis. Ji nesiskiria nuo kitus organus dengiančios vidurių pilvaplėvės. Plonosios žarnos funkcijos: maisto virškinimas bei maisto medžiagų įsiurbimas.

Tai pati pirmoji plonosios žarnos dalis. Prasideda nuo prievarčio rauko. Jos ilgis apie 25 – 38 cm. Į šią žarnos dalį atsiveria kasos ir tulžies latakai. Dvylikapirštė žarna dar gali būti skirstoma į tris dalis: viršutinę dalį, (lot. pars superior), nusileidžiančiąją dalį, (lot. pars descendus), ir apatinę dalį, (lot. pars inferior).

Dvylikapirštėje žarnoje pH yra apie 7,0.

Antroji plonosios žarnos dalis prasideda nuo dvylikapirštės ir tuščiosios žarnos linkio. Jos ilgis yra apie 2,5 metro. Joje beveik nebelieka liaukų, kurios buvo dvylikapirštėje žarnoje. Šioje plonosios žarnos dalyje daugiausiai vyksta suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimas.

Tuščiojoje žarnoje pH yra apie 7,0 – 9,0.

Paskutinioji plonosios žarnos dalis. Ši dalis yra svarbiausia maisto medžiagų įsiurbimo vieta plonojoje žarnoje. Jos ilgis nuo 2 metrų iki 4 metrų. Aiškios pradžios neturi, o baigiasi prie klubinio storosios žarnos vožtuvo. Klubinė žarna yra siauresnio spindžio nei tuščioji žarna. Taip pat joje mažiau gaurelių, ji yra blyškesnė. Taip yra todėl, kad joje ne tokia intensyvi kraujotaka.

Klubinėje žarnoje pH yra apie 7,5 – 8,5.

Tai labai svarbi virškinimo sistemos dalis. Joje įsiurbiama didžioji dalis maisto medžiagų, kurios patenka į kūną. Plonąją žarną pasiekęs kraujas vėliau po kūną išnešioja aminorūgštis, gliukozę, glicerolį, riebiąsias rūgštis. Elektrolitai, vitaminai, mineralai, medikamentai bei vanduo į kraują patenka iš storųjų žarnų (colon).

• Enteritas