Pieštvės pilis

Šis straipsnis apie pilį. Apie upelį skaitykite straipsnyje Pieštvė.

Pieštvė, Pieštvėnai – buvusi lietuvių pilis, XIV a. stovėjusi dabartiniame Seredžiuje (Jurbarko raj.), Pieštvės upelio kairiajame krante, kiek žemiau Nemuno ir Dubysos santakos, ant Seredžiaus piliakalnio. Buvęs rytinis papilys taip pat neišlikęs – užstatytas sodybomis. Strateginėje vietoje stovėjusi pilis buvo puldinėjama Vokiečių ordino, galiausiai sudeginta 1363 m.

Pieštvė pirmą kartą paminėta 1293 m. Ordino metraštininko Petro Dusburgiečio kronikoje. Vėliau jos vardas sutinkamas kronikininkų Vygando Marburgiečio ir žygiuose į Lietuvą dalyvavusio Hermano Vartbergės raštuose, kuriuose įvardijama kaip Beisten, Bisten, Pistene.

Lietuvos gynybiniame kare su kryžiuočiais Pieštvės pilis vaidino reikšmingą vaidmenį, nuo XIII a. pabaigos iki XIV a. 7-to dešimtmečio stabdžiusi Ordino veržimąsi Nemuno vaga į Lietuvos gilumą. Vardo užrašymo istoriniuose šaltiniuose įvairovė lėmė, kad vėlesniems autoriams ji buvo nežinoma arba ieškojo įvairiose vietose. Pilies vietos nelokalizavo XV a. rašęs Janas Dlugošas ar XVI a. – Motiejus Strijkovskis. XVII a. Albertas Kojelavičius „Lietuvos istorijoje“ Pieštvę tapatino su Bisene, panašiai rašė Simonas Daukantas. Ilgai su Seredžiumi tapatinta Bisenės pilis buvo gerokai toliau į vakarus, Kartupėnų piliakalnyje.

2023 m. ant kalno Seredžiuje (priešais seniūniją) pasodintas ąžuolynas Pieštvės gynėjų atminimui, pastatytas atminimo paminklas.