Petras Rimša (1881 m. lapkričio 3 d., Margiuose, vėlesniame Naudžių kaime, Paežerių valsčius, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija – 1961 m. spalio 2 d. Kaune) – lietuvių skulptorius, grafikas, medalistas.
| Petras Rimša | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1881 m. lapkričio 3 d. Margiuose, dab. Naudžiai, Paežerių valsčius, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1961 m. spalio 2 d. (79 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Simonas Rimša |
| Motina | Magdalena Rimšienė |
| Veikla | lietuvių skulptorius, grafikas, medalistas |
 Vikiteka | Petras Rimša |
Biografija
Brolis knygnešys Juozas Rimša.
Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje. Einat 17-uosius metus mirė tėvas, o vyresnysis brolis Juozas už draudžiamos spaudos platinimą buvo ištremtas į Rusiją, Petras liko su motina, dviem seserimis ir jaunesniuoju broliu. Tačiau ūkio darbai jo netraukė, nuo mažų dienų jam sekėsi piešimas ir drožinėjimas. Išvažiavo į Vilnių, vėliau į Varšuvą, kur mokėsi pas dievdirbį Špetkovskį, o kartu ir bendrojo lavinimo mokykloje. 1902 m., kai atėjo laikas tarnauti Rusijos imperijos kariuomenėje, išvyko į Paryžių, kur susipažino su dailininku ir architektu Antanu Vivulskiu, o šis jį supažindino su Paryžiaus dailės akademijos École de Beaux Arts profesoriumi A. Mersjė. Išlaikęs skulptūros egzaminą, P. Rimša tapo jo dirbtuvės mokiniu.
Su draugais iškeliavęs po Europą, į Paryžių nebegrįžo, 1905 m. įstojo į Krokuvos dailės akademiją, tačiau mokymo lygis joje buvo gerokai žemesnis negu Paryžiuje. Nepaisant to, po pusmečio profesorius Liaščko jį, kaip negabų ir netikusį išbraukė iš tikrųjų studentų, bet paliko laisvuoju klausytoju. 1906 m. Petras grįžo namo, buvo atleistas nuo tarnybos kariuomenėje ir pradėjo kurti savarankiškai. Tuo metu sukūrė vienus žymiausių darbų: „Artojai“, „Arklys“, „Jaučiai“, „Verpėja“ ir kt. Vilniuje įsijungė į lietuvių kultūrinį gyvenimą, dalyvavo steigiant Lietuvių dailės draugiją, rengiant pirmąsias meno parodas, jose eksponavo savo kūrinius. 1911 m. Petrapilyje „Paskatinimo“ jubiliejiniame konkurse laimėjo antrąją premiją už bronzinį „Artoją“.
Per Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Rusijoje, studijavo Viatkos žemietijos amatų mokykloje. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1920 m. gyveno Kaune, Berlyne, JAV. 1923–1924 m. važinėjo į Londoną studijuoti O. Rodeno ir A. Burdelio kūrybą. 1928 m. tobulinosi Italijoje. 1928 m. ir 1935–1938 m. keliavo bei rengė parodas JAV.
Palaidotas Petrašiūnų kapinėse (antkapinio paminklo skulpt. Danutė Danytė, 1961 m.).
Kūryba
Petras Rimša išgarsėjo kaip patriotinės simbolikos skulptūrų „Artojas“ (1907 m.), „Lietuvos mokykla 1864–1904“ (1906 m. dar vadinama „Vargo mokykla“), „Skausmas“ (1916 m.) ir kt. autorius.
1923 m. pradėjo kurti medalius, daugiausia jubiliejinius − Vilniaus įkūrimo 600 metų, Vytauto mirties 500 metų (1925−1926 m.). Geriausius liedino Šveicarijoje. 1926 m. sukūrė realistinį bareljefinį Žemaitės portretą. Sukūrė kruopščiai modeliuotų ir dekoruotų bareljefinių medaliono pavidalo portretų. Savo kūrinius padovanojo M. K. Čiurlionio dailės galerijai.
1930 m. sukūrė medalioną, kurio išdidinta versija kartu su Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“ keliavo per Lietuvą.
Parašė straipsnių dailės klausimais, apipavidalino ir iliustravo daug knygų.
1945 m. suteiktas LSSR nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1954 m. – LSSR liaudies dailininko vardas.
Atminimo įamžinimas
1967 m. ant namo Kaune (Karo ligoninės g. 3) pritvirtinta pirmoji atminimo lenta. 1991 m. lapkričio 22 d. atidengta antroji memorialinė lenta (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė; archit. J. Valentukonis).
Išleistos knygos: Juozo Rimanto sudaryta „Petras Rimša pasakoja“ (1964 m.) ir Vinco Ruzo „Petro Rimšos kūrinių kolekcija Edmundo Armoškos rinkiniuose“ (2005 m.).2006 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
Galerija
- Petrui Rimšai skirtas pašto ženklas
- Atminimo lenta Kaune