48°51′39″ š. pl. 2°23′43″ r. ilg. / 48.86083°š. pl. 2.39528°r. ilg.
Per Lašezo kapinės (pranc. Le cimetière du Père-Lachaise (oficialiai: Cimetière de l'Est (Rytų kapinės)) – kapinės Paryžiuje, vienos iš žymiausių kapinių visame pasaulyje. Plotas – 44 ha, palaidota virš 1 000 000 žmonių.
Istorija
Įkurtos ant vienos iš septynių Paryžiaus kalvų – Champ - l'Evêque, vadinamo Vynuogių kalnu, pagal architekto Alexandre Théodore Brongniart projektą. Oficialiai atidarytos 1804 m. gegužės 21 d. Pavadintos pagal Liudviko XIV dvasininko jėzuito Fransua de Lašezo (François d'Aix de La Chaise) (1624–1709), gyvenusio namelyje ant kalno, pravardę „Tėvas Lašezas“ (Père La Chaise).
Iš pradžių kapinėse buvo mažai laidojama, nes jos buvo per toli nuo tuometinio miesto ribų. Kad ištaisytų padėtį, miesto valdžia nusprendė Per Lašezo kapinėse perlaidoti Lafonteno ir Moljero palaikus. Tai davė teigiamą poslinkį: per keletą metų kapinėse jau buvo palaidota apie 33 000 žmonių.
Čia palaidota daug žymių kultūros ir mokslo karo ir politikos veikėjų: P. Abeliaras, H. Balzakas, P. Ž. Beranžė, Ž. Bizė, E. Delakrua, F. Šopenas. Amžinam poilsiui čia atgulė ir Džoakinas Rosinis, tačiau 1887 m. jo palaikai perlaidoti Santa Croce bažnyčioje Florencijoje.
Nuolatinį prieglobstį čia rado ir keletas išeivių iš Lietuvos: iš Belvederio kilęs Napoleono kariuomenės brigados generolas Tadas Tiškevičius Logoiskis (palaikai perkelti), 1831 m. sukilimo dalyvis Mykolas Daugėla ir 1863 m. sukilėlis Adomas Bitė (abiejų kapavietės neišliko) bei kt. Kolumbariume (alėja K, kapavietė Nr. 17019) palaidotas grafikas Žibuntas Mikšys.
Galerija
- Pagrindinis įėjimas
- Marselio Prusto kapavietė
- Džoalino Rosinio kenotafas
- Editos Piaf kapas
- Krematoriumas