55°46′52″š. pl. 22°30′37″r. ilg. / 55.78106°š. pl. 22.510347°r. ilg.
| Pavandenės dvaras | |
|---|---|
 Krūmuose skendinčios pastatų liekanos | |
| Vieta | Pavandenė, Kelmės rajonas |
| Įkurtas | XVI a. |
| Bajorų giminės | Gervydai Danilavičiai Sakeliai |
| Parkas | Parko fragmentai |
| Pastatų būklė | Rūmų griuvėsiai, atstatytas Sakelių mauzoliejus |
Pavandenės dvaras (Sakelių dvaras) – buvusio dvaro sodyba Kelmės rajono savivaldybėje, Užvenčio seniūnijoje, šiauriniame Gludo ežero krante, 2 km į šiaurės rytus nuo Pavandenės miestelio (veda Dvaro gatvė). Išlikę rūmų griuvėsių, parko fragmentai. Netoli buvusių rūmų, Pavandenės alkakalnyje atkurtas dvarininkų Sakelių giminės mauzoliejus-kolumbariumas.
Istorija
Dvaro istorija siekia 1596 m., kuomet buvo sudarytas dvaro inventorius, čia šeimininkavo Jonas Burba Gervydas.
Vaizdingoje vietoje raudonų plytų rūmai statyti švedų meistro apie 1860–1890 m. Statyboms buvo degamos plytos nuosavoje plytinėje, įrengta kalkinė ant Rudelio kalnelio.
XX a. tarpukariu dvaras buvo pavyzdinis ūkis. Po Antrojo pasaulinio karo jame neliko šeimininkų, buvo nusiaubtas. Sovietmečiu dvaro rūmuose buvo įsikūrusi kino salė, kultūros namai. Apgyvendintos kelios kolūkiečių šeimos. Vienu metu šie gyventojai buvo iškelti, ūkio valdžiai užsimojus remontuoti buvusio dvaro stogą. Tačiau skardą išvogė, taip pastatas liko be stogo, ėmė griūti. Taip pat sugriuvo sovietmečiu naudoti dvaro sviesto sandėliai-šaldytuvai. Tvartus, suirus ūkiui, išsidalijo pajininkai. Iš dvaro pastatų liko tik kumetyno pastatas, kur gyvena kelios šeimos, ir sūrinė. Be šeimininko likusiuose statiniuose dingo ar sudegė lenkiškos knygos, dokumentai.
Sakelių šeimos mauzoliejus įrengtas 1904 m. mirus šeimininkui Leonardui Sakeliui, įrengtas sūnaus Zigmanto rūpesčiu. Čia buvo įkurdintos ir ankstesnių Pavandenės dvaro savininkų Danilavičių kapavietės. Paskutinis dvaro paveldėtojas Zigmantas Sakelis buvo nukankintas Rainių žudynėse. Mauzoliejus išplėštas tuoj po karo. Šiuo metu atstatytas. Sakelių giminė gyvena Lenkijoje. Jie nepanoro susigrąžinti dar likusių dvaro pastatų ar žemės kaip nuosavybės.