Patoso lagūna arba Patoso ežeras (port. Lagoa dos Patos, 'Ančių lagūna') – viena didžiausių pasaulio lagūnų, plytinti Brazilijoje, ties Atlanto pakrante, Pietų Rio Grandės valstijoje. Lagūna ištįsusi lygiagrečiai vandenyno pakrantei šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi apie 265 km, jos plotis iki 63 km, plotas (įvairiais vertinimais) – 9800-10 100 km².
| Patoso lagūna | |
|---|---|
 Saulėlydis prie Patoso lagūnos | |
| Vieta |  Brazilija (Pietų Rio Grandė) |
| Plotas | 9800–10 000 km² |
| Kranto linijos ilgis | 1046 km |
| Kilmė | jūrinė |
| Vidutinis gylis | 6 m |
| Įteka | Gvaiba, Kamakuanas, Kapivarasas ir kt. |
| Išteka | San Gonsalo kanalas |
  Patoso lagūna | |
| Koordinatės | 31°06′0″ p. pl. 51°15′0″ v. ilg. / 31.10000°š. pl. 51.25000°r. ilg. |
 Vikiteka | Patoso lagūna |
Antrasis pagal plotą Pietų Amerikos ežeras (jeigu Marakaibą laikysime ežeru, o ne jūros įlanka). Ežero vanduo druskingas.
Nuo Atlanto Patoso lagūną skiria iki 30 km pločio smėlio juosta. Pietuose San Gonsalo kanalu jungiasi su didele Mirino lagūna, taip pat yra protaka tiesiai į vandenyną.
Lagūnos pakrantėje įsikūrę San Žozė do Nortės, Pelotaso, San Lorenso do Sulo, Tapeso, Porto Alegrės miestai.
Jūriniai laivai, kurių grimzlė neviršija 5,18 m, pasiekia didelį šiaurinėje lagūnos pakrantėje plytintį Porto Alegrės uostą. Vystoma žvejyba.