Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Pašilė – Ukmergės miesto dalis, esanti pietiniame miesto pakraštyje, šalia kelio  231  Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė , į vakarus nuo magistralės  A2  Vilnius–Panevė

Pašilė (Ukmergė)

Pašilė
Vietovė prijungta prie miesto 1966 m.

Pašilės kapinių vartai
Pašilė
Pašilė
55°12′54″š. pl. 24°47′13″r. ilg. / 55.215°š. pl. 24.787°r. ilg. / 55.215; 24.787 (Pašilė)
ApskritisVilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
SavivaldybėUkmergės rajono savivaldybės vėliava Ukmergės rajono savivaldybė
SeniūnijaUkmergės miesto seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(3bkirčiuotė)
Vardininkas:Pašilė̃
Kilmininkas:Pašilė̃s
Naudininkas:Pãšilei
Galininkas:Pãšilę
Įnagininkas:Pãšile
Vietininkas:Pašilėjè
VikitekaPašilė (Ukmergė)

Pašilė – Ukmergės miesto dalis, esanti pietiniame miesto pakraštyje, šalia kelio  231  Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė , į vakarus nuo magistralės  A2  Vilnius–Panevėžys . Iš rytų pusės riboja krašto kelias  231  Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė , pietinė dalis šliejasi prie Varinės kaimo (Pabaisko seniūnija). Stovi Pašilės šv. Barboros bažnyčia (nuo 1789 m.), yra Pašilės kapinės (jose yra Kosakovskių giminės atstovų palaikai), Pašilės II pasaulinio karo aukų kapinės. Veikia Ukmergės Pašilės pagrindinė mokykla, Pašilės šv. Barboros parapijos jaunimo centras.

Etimologija

1789 m. Vaitkuškio dvarui priklausančioje teritorijoje pastatyta Pašilės šv. Barboros bažnyčia, tuomet buvusi prie šilo – iš to ir kilo Pašilės pavadinimas.

Istorija

1946 m. įkurta biblioteka. 1966 m. gruodžio 30 d. Pašilė prijungta prie Ukmergės miesto. Gyvenvietė pradėjo plėstis atsiradus sovietinėmis pramonės gamykloms.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1950 m. Pabaisko valsčius (kurį laiką jo centras) Ukmergės apskritis
1963–1966 m. Pašilės apylinkės centras Ukmergės rajonas
1966–1995 m. Ukmergės miestas
1995– Ukmergės miesto seniūnija Ukmergės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 1959 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.
98 256

Žymūs žmonės

Pašilės kapinėse palaidota O. Balzako uošvė grafienė Aleksandra Kosakovska (1811–1886), jos sūnus Stanislovas ir tragiškai žuvusi anūkė Anulka.

Viršus