Oksidas – oksidacijos metu susidaręs cheminis junginys, kurį visada sudaro du elementai, vienas iš jų turi būti O2 (deguonis), o pats oksidas neretai įgauna pavadinimą pagal likusįjį elementą, pvz.: SO2 yra sieros (IV) oksidas, nuo elemento S (sieros) pavadinimo. Pagal savybes oksidai skirstomi į rūgštinius, bazinius, amfoterinius ir indiferentinius.
Rūgštinis oksidas
Rūgštiniu oksidu vadinamas toks oksidas, kuriame nemetalas susijungęs su deguonimi. Dar kartais tokie junginiai vadinami rūgšties anhidridais. Jie reaguoja su vandeniu sudarydami rūgštį ir su bazinės kilmės medžiagomis sudarydami druskas.
Bazinis oksidas
Baziniu oksidu vadinamas bet kokio metalo oksidas. Kai kurie iš jų reaguoja su vandeniu, dauguma su rūgštimis ir su rūgštiniais oksidais.
Amfoterinis oksidas
Tai dvejopos prigimties oksidas: jam būdingos ir rūgštinio, ir bazinio oksido savybės. Gali reaguoti su rūgštinės ir bazinės kilmės medžiagomis sudarydami druskas. Amfoterinius oksidus sudaro elementai, periodinėje lentelėje esantys metalų ir nemetalų sandūroje.
Indiferentinis oksidas
Oksidas, reaguodamas su vandeniu nesudarantis nei rūgšties, nei hidroksido.