| Cephalaspidomorphi | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
| Būrys | ||||||||||
|
Nėginiai apskritažiomeniai (Cephalaspidomorphi) – bežandžių (Agnatha) stuburinių gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis nėgių būrys su nėginių šeima. Lietuvoje aptinkamos 4 savaiminės jų rūšys:
- Ukraininė nėgė (Eudontomyzon mariae)
- Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
- Mažoji nėgė (Lampetra planeri)
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pav.
Gyvenimo būdas
Nėgės paplitusios vidutinio klimato juostos vandenyse. Gyvena jūrose, puola žuvis, prisisiurbia prie jų, prakanda odą ir minta krauju arba raumenimis. Neršti plaukia į upes. Po neršto žūva. Lervos vadinamos vingiliais, yra aklos, slepiasi dumble, filtruoja smulkias maisto daleles iš vandens. Po kelerių metų prasideda metamorfozė. Išryškėja akys, išsivysto kvėpavimo vamzdis. Upės srovė nuneša nėgę į jūrą. Kai kurios smulkios rūšys visąlaik gyvena upėse.
Kvėpavimo sistema
Suaugusios nėgės ryklė turi atšaką - akliną kvėpavimo vamzdį. Nuo jo atsišakoja 7 poros žiauninių maišų, kurie į išorę atsiveria išoriniais žiauniniais plyšiais. Lervinės stadijos - vingilio - kvėpavimo sistema panaši į iešmučio - jis turi žiaunaryklę, kuri tarnauja ir maisto dalelių surinkimui iš vandens, ir kaip kvėpavimo organas.
Taip pat skaityti
- Bežandžiai