Norvegų kalba (norv. norsk språk) - indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kilusi iš germanų prokalbės ir priklausanti germanų kalbų šakai. Kartu su danų kalba, švedų kalba, farerų kalba ir islandų kalba sudaro skandinavų kalbų pogrupį.
| Norvegų kalba norsk språk | |
| Kalbama | Norvegijoje |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 4,6 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė Germanų prokalbė Germanų kalbos šiaurės germanų vakarų ir rytų skandinavų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Norvegija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | no (norvegų), nb (Bokmål), nn (Nynorsk) |
| ISO 639-2 | nor, nob, nno |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
 Vikipedija Norvegų kalba | |
Kalbama daugiausia Norvegijoje. Iš viso apie 4,6 mln. kalbančiųjų, iš jų 3,5 mln. vartoja bukmolą, o 700 tūkst. - niunoško kalbos variantą. Valstybinė Norvegijos kalba.
Pirmieji literatūros šaltiniai yra iš XII a.
Abėcėlė
Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raidės, ji sutampa su lotyniška abėcėle, išskyrus tris paskutines raides Æ, Ø ir Å.