Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Naglių gamtinis rezervatas – 1669,01 ha ploto gamtinis rezervatas Lietuvoje, Kuršių nerijoje. Jis tęsiasi tarp Juodkrantės ir Pervalkos 9 kilometrus. Per jį ein

Naglių rezervatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naglių rezervatas
IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas)
Pilkosios kopos
Pilkosios kopos
Vieta Neringa, Lietuvos vėliava Lietuva
Artimiausia didesnė gyvenvietė Pervalka
Žemėlapis rodantis Naglių rezervatas vietą.
Naglių rezervatas
Koordinatės 55°27′42″ š. pl. 21°05′39″ r. ilg. / 55.46167°š. pl. 21.09417°r. ilg. / 55.46167; 21.09417
Plotas 16,69 km²
Įkurtas 1994 m.
Valdymas Kuršių Nerijos nacionalinis parkas
VikitekaNaglių rezervatas

Naglių gamtinis rezervatas – 1669,01 ha ploto gamtinis rezervatas Lietuvoje, Kuršių nerijoje. Jis tęsiasi tarp Juodkrantės ir Pervalkos 9 kilometrus. Per jį eina Neringos dviračių takas. Yra Pažintinis takas (ilgis 1,1 km).

Rezervatas skirtas išsaugoti unikalų Naglių kraštovaizdžio apylinkės gamtinį kompleksą su išpustytų kupstuotųjų (pilkųjų) kopų didžiojo gūbrio, jo pašlaitėje esančių kupstynės ir rumbių, Agilos ir Lydumo kyšulių (ragų), miškingos kauburiuotosios pajūrio palvės, pajūrio apsauginio kopagūbrio ir smėlynų ruožais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis, dalyje teritorijos užtikrinant sąlygas natūraliam gamtinių procesų vyksmui.

Rezervate auga į Raudonąją knygą įrašyti ir kiti retieji augalai ir grybai: baltijinis pūtelis, pajūrinė našlaitė, smiltyninis šepetukas, baltijinė linažolė, kalninė austėja, pajūrinė smiltlendrė, smiltyninis ausūnis. Gyvena jūriniai ereliai, dirvoniniai kalviukai, smėlinės auslindos, margieji grambuoliai, skruzdžių liūtai.

Rezervato teritorijoje draudžiama bet kokia žmogaus veikla, rengiami tik moksliniai stebėjimai. Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas – vienintelė vieta, iš kurios galima apžiūrėti rezervato objektus.

1675–1854 metais čia buvo užpustyti keturi Naglių kaimai. Tuo metu kopų slinkimo greitis buvo nuo 0,5 iki 15 metrų per metus.

Objektai

Pagrindiniai saugomi objektai:

  • Pilkosios arba Mirusios kopos
  • Pajūrio ir pamario palvės bei kupstynės kompleksai;
  • Raudonosios knygos ir kitų retųjų augalų gausios augavietės;
  • 4 buvusių užpustytų kaimų ir 2 senų kapinaičių vietos;
  • senieji atpustomi dirvožemiai ir senųjų kopų liekanos;
  • estetiškai vertingi peizažai.
Viršus