Mundų kalbos – kalbų grupė, priklausanti austroazinių kalbų šeimai (toliausiai į vakarus nutolusios šios šeimos kalbos). Paplitusi Pietų Azijoje (vidurio ir rytų Indijoje, vietomis Bangladeše). Vartojamos mundų tautų grupės. Šios kalbos genetiškai susijusios su vietnamiečių, khmerų ir kai kuriomis kitomis Pietryčių Azijos kalbomis. Svarbiausia iš mundų kalbų yra santalų, kuria šneka > 6 mln. žmonių. Kitų vartojimas negausus.
| Mundų | |
| Paplitimas | Pietų Azija |
|---|---|
| Kalbų skaičius | 23 |
| Kilmė | austrinės >austroazijinės >>mundų |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
| Klasifikacija | šiaurės mundų pietų mundų |
Skirstymas
Mundų kalbos skirstomos į dvi pagrindines grupes – šiaurės (vartojamos Čhota Nagpuro plokščiakalnyje: Džarkhandas, Čhatisgarhas, Vakarų Bengalija, Orisa, Madhja Pradešas, Bangladešas) ir pietų (Orisa, Andhra Pradešas).
Vienas siūlomų mundų kalbų skirstymų (Gérard Diffloth, 1974 m.):
- Šiaurės mundų
- Korku
- Khervarių
- Khervari atšaka: agarijų, bidžori, koraku
- Mundari atšaka: mundari, bhumidžų, asurų, kodų, ho, birhorų, kolų
- Santali atšaka: santalų, Mahalų, Turų
- Pietų mundų
- Kharija–džuangų: kharijų, džuangų
- Koraputų mundų
- Remo atšaka: gata (gta, gtak), bondų (remo), bodo gadaba (gutobų)
- Savara atšaka [sorų–džurajų–gorumų] : parengų (gorumų), sorų (savarų), džurajų, lodhi
Gramatika
Mundų kalbos turi 3 gramatinius skaičius (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita), 2 gimines (dvasingą ir bedvasę), skirtį tarp daugiskaitos 1 asmens (su manimi, be manęs), 6 priesagas, nurodančias nuosaką.