Medininkų aukštuma

Medininkų aukštuma šiaurėje ribojasi su Šiaurryčių lyguma, vakaruose su Pietryčių lyguma. Pietvakariuose ir pietuose nusileidžia į Eišiškių – Lydos plynaukštę. Medininkų aukštumos šaka tarp Žeimenos ir Vilnios lygumų vadinama Buivydžių aukštuma.

Aukščiausia Medininkų aukštumos vieta – Debesijos kalnas Baltarusijoje – 302 m, Lietuvoje – Aukštojas (293,8 m, aukščiausias Lietuvos kalnas) ir Juozapinės kalnas (293,6 m).

Medininkų aukštumą raižo upeliai, tekantys plačiais, dažnai pelkėtais slėniais – Vilnios, Merkio ir Gaujos aukštupiai, Kuosinė, Kena, Kenelė, Rudamina, Rukainė, Galinė, Akmenė. Medininkų aukštumos šiaurės vakarų pakraštyje ir Neries slėnyje, skiriančiame Medininkų aukštumą nuo Baltijos aukštumų, įsikūręs Vilnius. Aukštumos pakraštį čia skrodžia gilus pralaužtinis Vilnios slėnis.

Medininkų aukštumoje yra Juozapinės geomorfologinis draustinis ir Medininkų botaninis draustinis.

Medininkų aukštumos branduolys susidarė priešpaskutinio Medininkų ledynmečio pabaigoje. Dviejų ledyno plaštakų sąlytyje susiklostė galinių morenų ruožai. Tarpledynmečiu reljefą keitė upių veikla. Per paskutinį apledėjimą buvo prie ledyno pakraščio, ledyno plaštakos šiaurėje ir vakaruose sustūmė jaunesnius moreninius ruožus ir padidino aukštumos plotus, veikiant šalčio dūlėjimui, solifliukcijai, periglacialinei erozijai išnyko ežerai ir daubos, susidarė slėniai ir sausvagės.

Medininkų aukštumos dalyje, erozijos išraižytuose Neries ir Vilnios pasieniuose, susidarė vaizdingi eroziniai kalvynai: Sapieginės, Karoliniškių, Panerių, Rasų.

Medininkų aukštumoje vyrauja smėlingos, žvirgždingos ir priesmėlingos moreninės nuogulos. Medininkų aukštumos reljefas senesnis už kitų Lietuvos aukštumų reljefą, todėl nuo jo gerokai skiriasi. Kvartero nuogulų storis siekia apie 150–200 m, o prekvarterinis paviršius po ja pakilęs iki 80-120 m abs.