Matas Šalčius

M. Šalčiaus tėvas kilęs iš senos Šalčių giminės, kuri minima jau nuo XVIII amžiaus. Pranė ir Juozas Šalčiai augino septynis sūnus ir dvi dukteris, Matas buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Brolis kooperatininkas Petras Šalčius.

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau – Kaune. Dar besimokydamas užsiėmė žurnalistine veikla, rašė straipsnius į laikraščius. Baigęs „Saulės“ mokytojų kursus dirbo mokytoju Žemaitijoje. Dėl viešų pasisakymų prieš carinę valdžią Visos Rusijos mokytojų suvažiavime Kauno gubernatoriaus įsakymu 1914 m. ištremtas iš Lietuvos. Emigravo per Kiniją, Japoniją į JAV. Emigracijoje taip pat užsiėmė žurnalistine veikla.

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, Matas Šalčius tapo ELTOS direktoriumi. Dirbo Lietuvos kariuomenės propagandos skyriuje, mokytojavo. 1919 m. įsteigė Šaulių sąjungą, buvo pirmasis žurnalo „Trimitas“ redaktorius. 1925 m. keliavo po Vakarų Europą – Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Portugaliją, domėjosi jų kultūra. Aktyviai propagavo turizmą. 1929 m. balandžio 25 d. įsteigta Turizmo sąjunga, kurios valdybos sekretoriumi išrinktas M. Šalčius.

1929 m. lapkričio 20 d. su kitu garsiu to meto keliautoju Antanu Poška leidosi į kelionę Indijon. Keliautojai aplankė Balkanų šalis, Egiptą, Artimuosius Rytus, Iraną, toliau vienas keliavo po Indiją (susitiko su Mahatma Gandžiu, R. Tagore), Pietryčių Aziją, japonų užkariautą Kiniją, Filipinus. Po ketverių metų kelionių keliautojas išleido knygą „Svečiuose pas 40 tautų“. Už ją apdovanotas „Spaudos fondo“ premija.

1936 m. išvyko į Pietų Ameriką. Čia bandė suvienyti lietuvių išeiviją, Buenos Airėse leido laikraštį „Išvien“. Tačiau, nesulaukęs išeivijos palaikymo, tęsė keliones. Aplankė Argentiną, Urugvajų, Braziliją, Boliviją, Čilę, Paragvajų. 1939 m. persirgo maliarija. 1940 m. susirgo ūmiu smegenų uždegimu, nuo kurio ir mirė. Palaidotas Guajaramerino mieste.

Nuo 1906 m. mokyklos, švietimo, auklėjimo klausimais rašė leidiniuose „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Santara“ „Lietuvos žinios“, „Ateitis“, „Naujoji gadynė“, „Darbininkas“, Klaipėdos garsas, „Naujoji Romuva“, „Mūsų rytojus“, „Savivaldybė“, „Ūkininko balsas“ ir kt. leidiniuose. 1910–1914 m. redagavo Lietuvių mokytojų sąjungos leidinį „Mokykla“. Išvertė K. Anderseno ir kt. autorių pasakų.

Poliglotas. Be gimtosios lietuvių, mokėjo anglų, ispanų, vokiečių, prancūzų, rusų ir lenkų kalbas.

• 1985 m. gimtinėje Čiudiškiuose pastatyta medinė skulptūra (aut. Leonas Juozonis).
• 1990 m. įsteigta Mato Šalčiaus premija.
• 2005 m. liepos mėnesį Lietuvos keliautojų ekspedicija „Bolivija-Peru 2005“, vadovaujama Gintauto Babravičiaus, nustatė apytikslę keliautojo mirties vietą. Guajaramerine, miesto centre, šalia bažnyčios buvo pastatytas Mato Šalčiaus atminimui skirtas bareljefas.

• Kaip gyvena latviai, anglai, suomiai, 1916 m.
• Pradedamosios aritmetikos vadovėlis, Vusteris: Amerikos lietuvis, 1916 m.
• Kas iš kur pareina, 1916 m.
• Dešimt metų tautiniai-kulturinio darbo Lietuvoje (1905–1915), Čikaga: Lietuva, 1917 m.
• Liudvikas Pasteris, žmonijos geradaris; ir Jurgis Stefensonas, 1917 m.
• Žinynėlis (po slapyvardžiu Marčius Rūtinas), Lietuvių spaustuvė Voroneže, 1918 m. (papildytas leidimas Kaunas: Švyturys 1921 ir 1922 m.)
• Paskaita iš Lietuvos istorijos, Niujorkas: Vienybės lietuvninkų spauda, 1918 m.
• Lenkų sąmokslas Lietuvoje, Čikaga: Tėvynės mylėtojų draugija, 1921 m.
• Jonas Masė, Šiauliai: Savičo ir Šumkauskio spaustuvė, 1921 m.
• Kaip susikūrė Jungtinės Amerikos Valstybės: istorijos briežiniai, Šiauliai: Kultūra, 1922 m.
• Japanese atrocities in Manchuria, 1932 m.
• Ką kiekvienas turi žinoti apie turizmą, Kaunas: Lietuvos turizmo sąjungos leidinys, 1935 m.
• Svečiuose pas 40 tautų (6 tomai), Kaunas: Spaudos fondas, 1935–1936 m.
• Svečiuose pas 40 tautų (sutrumpintas leidimas), Vilnius: Vaga, 1989 m.