Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių. Rusijoje yra ~940 žmonių, kalbančių šia kalba (daugiausia Chantų Mansijoje ir Sverdlovsko srityje). Kalba sparčiai nyksta, tik 37 % mansių ją laiko gimtąja.
| Mansių kalba маньси/моаньсь | |
| Kalbama | Rusija (Chantų Mansija) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 940 (2010 m.) |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Uralo finougrų ugrų Obės ugrų mansių |
| Rašto sistemos | Mansių kirilica (XIX a.-1930, 1937-) Lotynų (1930-37) |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Chantų Mansija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | mns |
| Geografinis paplitimas | |
| |
Mansių kalba turi 4 tarmes – šiaurės, rytų, pietų (išnykusi) ir vakarų (išnykusi). Rašytinė kalba pagrįsta Sosvos dialektu (šiaurės). Pirmieji rašytiniai šaltiniai mansių kalba atsirado 1868 m. Nuo 1937 m. naudoja kirilicos raidyną.
Gramatika
Mansių kalba kalba yra agliutinacinė. Nėra gramatinių giminių, artikelių. Yra vienaskaita, dviskaita ir daugiskaita, 6 linksniai. Veiksmažodžiai turi 3 asmenis, 2 laikus (esamąjį ir būtąjį), 4 nuosakas.
Mansių kalba yra artima vengrų kalbai, tą parodo sakinio pavyzdys:
- Lietuviškai – Trys moterys su tinklu vandenyje gaudo 20 žuvų.
- Vengriškai – Három nő a vízből hálóval húsz halat fog.
- Mansiškai – Hurem né vituel huligel husz hul pugi.
Abėcėlė
| А а | Ā ā | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ē ē | |
| Ё ё | Ж ж | З з | И и | Ӣ ӣ | Й й | К к | Л л | |
| М м | Н н | Ӈ ӈ | О о | Ō ō | П п | Р р | С с | |
| Т т | У у | Ӯ ӯ | Ф ф | Х х | Χ χ | Ц ц | Ч ч | Ш ш |
| Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь | Э э | Э̄ э̄ | Ю ю | Ю̄ ю̄ | |
| Я я | Я̄ я̄ |