Malajų kalba (sav. Bahasa Melayu) – viena iš malajų polineziečių kalbų, kuria kalba malajai, gyvenantys Malakos pusiasalyje, pietiniame Tailande, Filipinuose, Singapūre, centrinėje rytų Sumatroje, Riau salose, dalyje Borneo pakrantės, Kokoso ir Kalėdų salose, kurios priklauso Australijai.
| Malajų kalba Bahasa Melayu | |
| Kalbama | Malaizija, Singapūras, Brunėjus, Tailandas, Filipinai, Nyderlandai |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 20-30 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 54 |
| Kilmė | Austronezinės malajų-polineziečių Sundos-Sulavesio Malajų kalbos Malajų kalba |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Malaizija, Singapūras, Brunėjus, |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | ms |
| ISO 639-2 | may/msa |
| ISO 639-3 | msa |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
Malajų kalbos forma, vartojama Malaizijoje, vadinama bahasa malaysia. Malajų kalba Indonezijai tapus nepriklausoma tapo šios valstybės oficialia kalba, nors ji šiek tiek skiriasi savo žodynu ir vadinama bahasa indonesia (indoneziečių kalba; Bahasa indonesia skiriasi nuo bahasa malaysia skoliniais iš javiečių ir olandų kalbų, taip pat tam tikrais rašybos ypatumais). Bendrinė malajų kalbos forma pripažįstama Indonezijoje, Malaizijoje, Filipinuose ir Brunėjuje vadinama bahasa riau, t. y. Riau salų, kurios, kaip manoma, yra malajų kalbos gimtinė, kalba. Skirtumai tarp visų šių malajų kalbos variantų yra nulemti daugiau politinių nei kalbinių priežasčių.
Malajų kalba naudoja lotynų rašto sistemą, nors yra ir alternatyvi arabiška rašyba Jawi.
Malajų kalba smulkiau skirstoma:
- hji – Hadži kalba
- zlm – malajų bendroji kalba
- btj – Baceneso malajų kalba
- bve – Berau malajų kalba
- bvu – Bukitų malajų kalba
- coa – Kuko salų malajų kalba
- jax – Džambi malajų kalba
- meo – Kedaho malajų kalba
- mqg – Kota Bangun Kutajaus malajų kalba
- mly – malajų specifinė kalba
- xmm – Manado malajų kalba
- max – šiaurės Malucano malajų kalba
- mfa – Patano malajų kalba
- msi – Sabaho malajų kalba
- vkt – Tengarong Kutajaus malajų kalba