Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma
  • Vikipedija
  • Muzika

Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba. Vartojama daugiausia Šiaurės Makedonijoje bei tautinių mažumų Albanijoje ir Graikijoje. Jai artimiausia –

Makedonų kalba

  • Pagrindinis puslapis
  • Makedonų kalba

Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba. Vartojama daugiausia Šiaurės Makedonijoje bei tautinių mažumų Albanijoje ir Graikijoje. Jai artimiausia – bulgarų kalba. Makedonų rašytinė kalba su serbiško tipo kirilicos rašmenimis sukurta 1945 m.

Makedonų kalba
македонски јазик
KalbamaŠiaurės Makedonija, Graikija, Albanija
Kalbančiųjų skaičius2 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių180
Kilmėindoeuropiečių

 baltų-slavų
   slavų
     pietų slavų
      rytų pietų slavų

       makedonų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaŠiaurės Makedonijos vėliava Šiaurės Makedonija
Pripažinta mažumų kalba
Albanijos vėliava Albanija
Bosnijos ir Hercegovinos vėliava Bosnija ir Hercegovina
Rumunijos vėliava Rumunija
Serbijos vėliava Serbija
Kalbos kodai
ISO 639-1mk
ISO 639-2mac/mkd
ISO 639-3mkd
Geografinis paplitimas

Makedonų kalba yra gimtoji apie 2 mln. žmonių.

Slavų makedonų kalbos ypatybės:

  • trys postpozicinės žymimojo artikelio formos (куќава, куќата, куќана 'šis/tas/anas namas');
  • daiktavardžiai turi tik vardininko ir šauksmininko formas, įvardžiai – vardininko, naudininko ir galininko;
  • būsimasis laikas sudaromas vartojant dalelytę ќе (pvz., ќе одам 'ateisiu');
  • nėra dalyvių, išskyrus būtojo laiko neveikiamąsias formas, vartojamas būtajam laikui sudaryti (atributiškai jos nevartojamos, reikia vartoti sudėtines formas, pvz., градот што го видам '(mano) matomas miestas', plg. bulg. видимът град; тој кој е дојден човек 'atėjęs žmogus', plg. bulg. дошъл човек);
  • būtojo laiko forma su pagalbiniu veiksmažodžiu има 'turėti' (pvz., ги немам видено 'aš nesu jų matęs') ir е 'būti' (овде е биден град 'čia buvo miestas').

Graikijos Makedonijoje ir Albanijoje vartojamos tarmės nemažai skiriasi nuo bendrinės kalbos. Jose daug turkiškos ir graikiškos kilmės žodžių, kai kurie garsai tariami kitaip, be to, yra morfologinių skirtumų. Pavyzdžiui, nekirčiuotas balsis o dažnai ištariamas a (kaip rusų kalboje), ќ tampa k ar kj, daugiskaitos galūnė ovi tampa oj (pvz., gradoj 'miestai'). Prieš veiksmažodžius vartojami įvardžiai go/ga ir mu nederinami su papildiniu. Kai kuriuose regionuose nėra įvardžių daugiskaitos naudininko ir galininko formų, vietoj jų vartojamos analitinės frazės (pvz., na nas vietoj nam). Graikijos makedonai (3 000–6 000 žmonių) savo kalbą vadina graikišku žodžiu entopia (ентопија, t. y. 'vietinė tarmė'). Rašant dažnai vartojama graikų abėcėlė.

←Kitas įrašasAnkstesnis įrašas→
Labiausiai skaitoma - Vikipedija
  • Balandis 09, 2026

    Ešerinis (Kupiškio r.)

  • Balandis 22, 2026

    Priešgaisrinė sauga

  • Kovas 08, 2026

    Pietų Kinijos jūra

  • Balandis 04, 2026

    Rietavo savivaldybė

  • Balandis 22, 2026

    Mišelis Nėjus

Studija

  • Vikipedija
  • Muzika

Naujienlaiškio prenumerata

Susisiekti
Susisiekite su mumis
© 2025 www.wikimap.lt-lt.nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Viršus