- Apie Biblijos veikėją žr. Marija Magdalietė.
| Magdalena | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 1540 km |
| Baseino plotas | 260 000 km² |
| Vidutinis debitas | 9000 m³/s |
| Ištakos | Kolumbijos masyvas, Kaukos departamentas |
| Žiotys | Karibų jūra |
| Šalys |  Kolumbija |
 Vikiteka | Magdalena |
Magdalena (isp. Río Magdalena) – svarbiausia Kolumbijos upė; jos slėnis – istorinis, ekonominis šalies centras.
Magdalena prasideda Kolumbijos pietvakariuose, Anduose, Kolumbijos masyve. Upė kerta šalį iš pietų į šiaurę, slėniu tarp Centrinės ir Rytų Kordiljeros, vėliau (nuo Naros) aplenkia Karibų plynaukštę ir teka žemuma. Įteka į Karibų jūrą netoli Barankilijos. Laivuojama 990 km tarp Hondos ir Barankilijos. Taip pat laivuojama (nedidelių laivų) ir iki Ondos slenksčių, 240 km ruože. Žemupys teka per pelkėtą pajūrio žemumą, šakojasi į kelias šakas (Lobosą, Momposą ir kitas), tarp šakų susidariusios salos (Margarita, kitos). Upė per trečdalį metų deltoje nusodina 500 tūkst. m³ nešmenų, todėl delta keičiama inžineriniais įrengimais.
Pagrindiniai Magdalenos intakai – Saldana, Bogota, Kararė, Sogamobas, Sesaras, Kauka, San Chorchė.
Vidurupis slenkstėtas. Kanalu sujungta su Kartachenos uostu. Vandens lygis labai svyruoja. Vandeningiausia balandį–gegužę ir rugsėjį–lapkritį.
Svarbiausi pakrančių miestai: Chirardotas, Onda, La Dorada, Puerto Bojaka, Puerto Triunfas, Barankilja.
Pavadinimas kilo nuo biblinės veikėjos Marijos Magdalietės. Indėnai upės žemupį vadino Karipuanja (Caripuaña), vidurupį – Arli, aukštupį – Juma (Yuma). Ikikolumbiniais laikais šios upės slėnyje kestėjo San Agustino, paesų, Tolimos, muzų, jarigų ir kitos Andų Tolimosios šiaurės kultūros. Dalis vietos tautų kalbėjo karibų kalbomis, kurios čia paplito apie X a. Magdalenos žemupis priklausė Sąsmaukos-Kolumbijos zonai.