Kitos reikšmės – Magūnai (reikšmės).
| Magūnai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Magūnai | ||||||||
| 55°33′14″š. pl. 26°26′42″r. ilg. / 55.554°š. pl. 26.445°r. ilg. | ||||||||
| Apskritis | ||||||||
| Savivaldybė | ||||||||
| Seniūnija | Rimšės seniūnija | |||||||
| Gyventojai | 8 | |||||||
| ||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Maguny, rus. Магуны | |||||||
Magūnai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurę nuo Rimšės, 3 km į pieryčius nuo Visagino, Visagino savivaldybės paribyje. Ties kaimu telkšo ežeras Kemsinis. Šiaurėje yra didesnioji Magūnų kaimo dalis Visagino savivaldybėje.
Senosiose kapinėse stovi Magūnų koplyčia (dab. Visagino savivaldybėje).
Etimologija
Pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio Magūnas.
Istorija
Yra žinių, kad XV a. šiame kaime buvo rengiamas raganų teismas, kuriam vadovavo Drūkšių seniūnas A. Godejevskis. Buvo Magūnų dvaras. Yra išlikęs 1694 m. balandžio 23 d. inventorius, kai dvaras buvo užstatomas V. K. Vavževskiui trejiems metams.
XIX a. pab. kaimas pateko į Novoaleksandrovsko apskrities Rimšės valsčių, priklausė Smalvų dvarui (pradžioje Kelbovskiui, vėliau – Jonui Palašovskiui ir jo sūnui Jokūbui, paskui parduotas Vincentui Beganskiui). Kaimas dar vadintas Kuzmiškėmis, Kužmeriškėmis.
Po I pasaulinio karo kaimas buvo labai nutautėjęs, nors Šv. Kazimiero draugijos skaitykla vis dėlto veikė. Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono Magūnų apylinkės centras, vėliau priklausė Rimšės apylinkei.
2003 m. didžioji Magūnų kaimo dalis priskirta Visagino savivaldybei.
Gyventojai
| 1902 m. | 1921 m. | 1931 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 163 | 156 | 155 | 92 | 79 | 47 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2003 m. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 20 | 20 | 13 | 8 | 8 | - | ||
| |||||||
- Ignalinos rajono savivaldybės gyvenvietės

