Kitos reikšmės – Mažučiai (reikšmės).
| Mažučiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Mažučiai | ||||||||||||||||
| 56°01′23″š. pl. 21°13′05″r. ilg. / 56.023°š. pl. 21.218°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 17 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Vikiteka | Mažučiai (Kretinga) | |||||||||||||||
Mažučiai – kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2,7 km į šiaurės vakarus nuo Darbėnų, abipus kelio Darbėnai-Kalgraužiai, Darbos dešiniajame krante. 2007 m. kaime pradėtas kurti japoniškas kraštovaizdžio parkas.
Istorija
Mažučių kaimas įkurtas apie XVI-XVII a. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Mažutis daugiskaitos. Priklausė Platelių, vėliau – Palangos seniūnijos Palangos dvarui, kurio valdos buvo administruojamos iš Darbėnų dvaro. XVIII a. kaimo žemėje įkurtas Mažučių palivarkas, kurį XVIII a. pabaigoje jau valdė baronai fon Rucenai (von Rutzen).
1923 m. Mažučiuose buvo 1 ūkis.Lietuvos žemės reformos metu dalis dvaro žemių buvo paimta valstybės nuosavybėn ir išdalinta buvusiems kumečiams ir Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, o naujoji gyvenvietė 1927 m. pavadinta Mažučių kaimu. Jo dalimi tapo ir Darbos upelio dešiniajame krante buvusio vienkieminio Sereikių kaimo sodybos.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Lazdininkų seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija, Rusijos imperija |
| 1915–1918 m. | Lazdininkų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis |
| 1919–1940 m. | Lazdininkų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941 m. | Lazdininkų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
| 1941–1944 m. | Lazdininkų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis |
| 1944–1950 m. | Lazdininkų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR |
| 1950–1953 m. | Lazdininkų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1953–1963 m. | Lazdininkų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1963–1995 m. | Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 57 | 76 | 129 | 111 | 36 | 20 | 23 | 13 | 17 | ||
| ||||||||||
Kultūros paveldas
Kaime išliko buvusio Mažučių dvaro sodybos (XVIII a. – XX a. I pusė) fragmentai ir senosios dvaro kapinės (XIX a. – 1940 m.).
Į pietus nuo dvaro sodybos yra aukščiausia šioje apylinkėje kalva, iškylanti 32,4 m virš jūros lygio. Padavimai mena, kad priešistoriniais laikais įplaukus į Šventosios ar Darbos upės žiotis vikingams, vietos gyventojai ant kalvos užkurdavo didžiulį laužą, kuris pranešdavo artimiausioms bendruomenėms apie besiartinantį priešą.
Kitas pasakojimas byloja, kad kalvą, nuo kurios atsiveria apylinkių panorama, buvo pamėgęs muzikuoti ateidavęs žmogus. Dėl to ji buvusi pavadinta Muzikanto kalnu.
Manoma, kad senovėje ant kalvos galėjusi veikti pagonių šventykla, o į šiaurę nuo jos stūksančioje aukštumoje buvusi įtvirtinta senovės gyvenvietė – piliakalnis, kuris sunaikintas statant Mažučių palivarko sodybą.
2005 m. Julius Kanarskas atliko kalvos žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Jų metu ištirtas 72 m² dydžio plotas, kuriame aptikti XX a. I pusės sodybos ūkinio pastato pamatai, surinkta 373 žiestos bei glazūruotos keramikos ir stiklo šukių, degto molio plytų, čerpių, puodyninių ir plokščiųjų koklių nuolaužų, geležinių dirbinių, būdingų XVIII a. pabaigai – XX a. I pusei. Taip pat rasta 1757 m. Klėvėje (Prūsijos karalystė), kaldinta Prūsijos karaliaus Frydricho II 6 grašių sidabro moneta.
Šiuo metu kalvoje rengiamas japoniškas sodas „Dainuojančių akmenų slėnis „Madzuchai““.
- Kretingos rajono savivaldybės gyvenvietės