Mūšos–Nemunėlio žemuma – žemuma Lietuvos šiaurėje, Vidurio Lietuvos žemumos dalis, apimanti Mūšos, Lielupės mažųjų intakų ir Nemunėlio upių baseinus.
Geografija
Mūšos-Nemunėlio žemuma nutįsusi iš vakarų į rytus. Plotas apie 5000 km². Žemumos paviršius ties Pasvaliu iškilęs apie 40 m, o į pakraščius pakyla iki 100 m virš jūros lygio. Lygų paviršių rytinėje dalyje paįvairina neaukšti, 1–2 m ištįsę gūbriai. Žemumą riboja Linkuvos kalvagūbris, Nemunėlio ir Šventosios, Lėvens ir Nevėžio, Mūšos ir Ventos takoskyros.
Geologija
Mūšos–Nemunėlio žemuma apima devono periodu susiformavusią plynaukštę, kurią stipriai egzaravo pleistoceno ledynai, sukloję kelių metrų storio glacigenines nuogulas. Žemumos vidurinėje dalyje susidarė juostuotieji moliai, o periferinėje – dugninės morenos dariniai. Žemumos šiaurės rytų dalyje – intensyvūs karstiniai procesai. Žemumoje susidarė derlingi rudžemiai, išplautžemiai ir kalkžemiai.