| Luoba | |
|---|---|
 Luoba netoli Skuodo prie kelio link Ylakių | |
| Ilgis | 52,2 km |
| Baseino plotas | 353,9 km² |
| Vidutinis debitas | 3,93 m³/s |
| Ištakos | Luobos kaimas |
| Žiotys | Bartuva |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka | Luoba |
Luoba – upė šiaurės vakarų Lietuvoje, Mažeikių ir Skuodo rajonų teritorijoje; Bartuvos dešinysis intakas. Ištakos į pietus nuo Luobos kaimo, prie Ivoniškės tarp Sedos ir Puokės. Teka šiaurės vakarų, vakarų kryptimi. Skuodo šiaurės rytuose įteka į Bartuvą (50 km nuo jos žiočių).
Vidutinis upės nuolydis – 192 cm/km. Upės vidutinis debitas: aukščiau Gaivenio – 0,6 m³/s, žemiau Pragulbos – 1,6 m³/s, žemiau Šatos – 3,12 m³/s, žiotyse – 3,93 m³/s. Įeina į Apuolės valstybinį kraštovaizdžio draustinį.
Vertingiausia žuvis – margasis upėtakis. Užluobės kaime Luobos upės pakrantėje tarpukario metais pastatyta koplytėlė „Lurdas“.
Žymesni tiltai: Knežės tiltas, Mažųjų Rūšupių tiltas, Skuodo tiltas per Luobą.
Intakai
- kairieji: Sviralis (4,8 km), Puokupis (11,4 km), Ašoklis (11,6 km), Pragulba (12,8 km), Brukis (3,3 km), Šata (31,2 km), Raudupis (6 km), Rūšupė;
- dešinieji: Gaivenis (7,7 km), Kūlupis (5,6 km), Išraitas (10,2 km), Guntinas (19,3 km).
Gyvenvietės
Ivoniškė, Luoba, Gailaičiai, Paluobė, Kadžiai, Šulpetriai, Erkšva, Knežė (iki 1910 m. buvo vandens malūnas), Šarkė (Apuolės piliakalnis), Daujotai (Šarkės dvaras), Skuodas.
Pavadinimas
Upėvardis siejamas su žodžiais luobas, luoba ir latv. luobs („medžio žievė, lupenos, karna“). Pirminė šaknies *lub- (ide. *leub-, leubh-) reikšmė susijusi su lupimu, plėšimu.
- Luoba (upė)