Lomžos žemė (lenk. Ziemia łomżyńska, lot. districtus/terra lomzensis) – istorinis teritorinis vienetas egzistavęs XIV a.-1795 m. šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos regione. Žemės buvo išsidėstę dabartinių Palenkės ir Mazovijos vaivadijų Kolno, Ostrolenkos, Lomžos ir Zambruvo apskrityse bei nedidelėje vakarinėje Balstogės apskrities dalyje. Žemių centras buvo Lomžos miestas. Žemėse taip pat yra šie didesni miestai: Ostrolenka, Zambruvas ir Kolnas. Šiaurėje nuo 1343 m. žemės ribojosi su Prūsija. Rytuose ribojosi su Viznos žemėmis, Narevo, Sienicos ir Šlinos upėmis, kurios skyrė žemes nuo Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei priklausiusio Palenkės krašto Bielsko žemės. Pietuose ribojosi su Nuro žemėmis ir Ožo upe. Vakaruose su Ružanskos ir Cechanovskos žemėmis.
| Lomžos žemė lenk. Ziemia łomżyńska lot. districtus/terra lomzensis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Lomža | |||
| XIV a.-1526 | Mazovijos kunigaikštystė | |||
| 1526-1793 | Mazovijos vaivadija (ATR) | |||
| 1793-1795 | Mazovijos vaivadija (1793) | |||
Istorija
Žinoma kad jau nuo X a. šiose žemėse gyveno vakarų slavų gentis Mazovai. Spėjama kad pirmosios gyvenvietės pradėjo kurtis IX a. amžiuje. XI a. šiose žemėse prie Narevo, Pisos ir Bebro upių jau egzistavo Ostrolenkos, Novogrudo, Lomžos ir Viznos gyvenvietės. 1355 m. šias žemes prie Mazovijos kunigaikštystės prijungė kunigaikštis Semovitas III. 1379 m. Semovitas III kunigaikštiją padalijo savo sūnums, šias žemes palikdamas savo sūnui Janušui I. Po tėvo mirties 1381 m. Janušas I Senasis oficialiai tapo šių žemių valdytoju. 1418 m. Lomžos gyvenvietei buvo suteiktos Kulmo miesto teisės. 1414 m. ir 1447 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo panaudotas Lomžos žemių terminas. 1496 m. Lenkijos karalius Jonas Albrechtas suteikė šias žemes leno teise kunigaikščiui Konradui III. 1503 m. šių žemių valdytoja tapo Ona Mazovietė. 1505–1525 m. pastatyta Lomžos Šv. Arkangelo Mykolo katedra. 1517 m. šių žemių valdytoju tapo kunigaikštis Janušas III, po kurio mirties 1526 m. žemės tapo Lenkijos karalystės dalimi. 1593–1633 m. žemėse veikė keturios apskritys: Kolno, Ostrolenkos, Ostruvo ir Zambruvo. 1795 m. žemės tapo Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamento dalimi. Šiaurinėje žemių dalyje Kurpių girioje nuo senų laikų gyvena Kurpių entnografinė grupė.
- Mazovija 1381-1426 m.
- Mazovija 1313 m.