Liudvika Didžiulienė–Nitaitė (slapyvardis Žmona, 1856 m. balandžio 21 d. Robliuose, Rokiškio raj. – 1925 m. spalio 25 d. Griežionėlėse) – lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja.
Dešimties vaikų, iš kurių du mirė maži, tarp jų – dukterų – rašytojos Vandos Albrechtienės (Vinco Mickevičiaus – Kapsuko pirmoji žmona) (1881–1941 m.), Aldonos Kazanavičienės (1889–1970 m.), Onos Sketerienės (1878–1960 m.), ir sūnų – Algirdo Severino (g. 1888 m., 1916 m. žuvo fronte Rumunijoje), Antano (1883–1960 m.) ir Vytauto (1881–1956 m.) Didžiulių motina.
Biografija
Pirmoje eilėje: Jonas Jablonskis, Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, Jonas Basanavičius, Liudvika Didžiulienė, Jonas Dielininkaitis;
antroje eilėje: Vincas Palukaitis, Antanas Vileišis, Baltramiejus Čepulis, Adomas Sketeris, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Ambrozaitis;
trečioje eilėje: Juozas Kairiūkštis, Jonas Spudulis, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Mykolas Kuprevičius
Mokėsi privačiai, anksti pradėjo skaityti ir rašyti. 1876 m. ištekėjo už senos lietuvių bajorų giminės palikuonio, bibliografo, tautosakos rinkėjo, lietuvių visuomenės veikėjo Stanislovo Didžiulio. Jos namuose lankydavosi Antanas Baranauskas, Jonas Jablonskis ir kiti to meto šviesuoliai. Tai ir Didžiulienę paskatino imtis plunksnos, nors ji manė, jog svarbiausia jos gyvenime – moters, žmonos, motinos pašaukimas. Tai matyti ir iš jos pasirinkto slapyvardžio.
Pati platino caro draudžiamą lietuvišką spaudą, organizavo jos platinimą Aukštaitijoje. Rinko tautosaką, Antano Strazdo, Antano Vienažindžio ir kitų liaudies poetų kūrinius.
1896–1907 m. kartu su vaikais gyvendama Mintaujoje įkūrė lietuvių moksleivių bendrabutį – pensioną, globojo lietuvių moksleivius. Pensionate, mokydamiesi Mintaujoje, gyveno Antanas Smetona, Juozas Vaičkus, Juozas Tūbelis, Konstantinas Jasiukaitis, Justinas Vienožinskis ir kiti būsimi Lietuvos kultūros, visuomenės ir politikos veikėjai.
Nuteisus ir ištrėmus vyrą ir sūnus Antaną bei Vytautą, viena rūpinosi dvaru, o prasidėjus karui, išvyko pas dukterį, 1915–1924 m. gyveno Jaltoje. Ten 1917 m. atvyko ir vyras. 1924 m. su šeima grįžo į Griežionėlių dvarą.
Didžiulių sodyba
Griežionėlėse, Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje, 1968 m. atidarytas A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus padalinys.
Bibliografija
Liudvika Didžiulienė-Žmona. Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas. Vilnius: Vaga, 2018. ISBN 9785415025381