Lietuvos nepriklausomybės nutarimas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Steigiamajam Seimui.
Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas.
Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau, lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.
Sovietų Rusija nepriklausomybės nutarimą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.
2017 m. kovo 29 d. Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Nutarimo egzempliorius lietuvių kalba su signatarų parašais. Dokumentą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
Nutarimo tekstas
Lietuvos nepriklausomybės nutarimo tekstas:
Nutarimas
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Paskelbimas „Lietuvos aide“ ir vokiečių administracijos reakcija
„Lietuvos aidas“, kuriame visuomenei buvo paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybę, vokiečių okupacijos metais buvo griežtai cenzūruojamas. Žinodama, kad nutarimo paskelbimas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos taryba įsakė Martyno Kuktos spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trys dienos prieš cenzoriaus peržiūrą.
Vasario 18 d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – „Das Neue Litauen“, „Vossische Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung“ ir kituose.
Vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti M. Kuktos spaustuvę, bet anksčiau išleisti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius Tėvynėje bei užsienyje (Rusijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur). Vėliau nutarimo platinimas paskelbtas nelegaliu, laikraščiai konfiskuoti. Petrui Klimui pasisekė paslėpti maždaug 60 vienetų.
Signatarai
Vasario 16-osios nutarimo tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių:
- Saliamonas Banaitis
- Jonas Basanavičius
- Mykolas Biržiška
- Kazimieras Bizauskas
- Pranas Dovydaitis
- Steponas Kairys
- Petras Klimas
- Donatas Malinauskas
- Vladas Mironas
- Stanislovas Narutavičius
- Alfonsas Petrulis
- Antanas Smetona
- Jonas Smilgevičius
- Justinas Staugaitis
- Aleksandras Stulginskis
- Jurgis Šaulys
- Kazimieras Šaulys
- Jokūbas Šernas
- Jonas Vailokaitis
- Jonas Vileišis
Originalo suradimas
2017 m. kovo 29 dieną, Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Nutarimo (Akto) dvikalbį originalą lietuvių ir vokiečių kalbomis. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai nustatė, kad Nutarimo originalas surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka.