Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno (vok. A.Leskien) vardu.
Šis dėsnis teigia, kad lietuvių kalboje istoriškai sutrumpėjo ilgieji žodžio galo skiemenys, jeigu jų priegaidė buvo akūtinė (tvirtapradė): *rãnkā́ns > rankàs, *rãnkā́ > rankà. Neakūtiniai skiemenys ilgumą išlaikė: *rãnkā͂s > rañkos, kur o – ilgasis balsis, kilęs iš baltų prokalbės ilgojo balsio *ā. Vienskiemeniuose žodžiuose įvyko metatonija – ilgųjų balsių akūtinė priegaidė virto cirkumfleksine: *tṓ, tṓns > tuõ, tuõs. Jeigu žodžio gale buvo akūtinis dvibalsis (dvigarsis), taip pat įvyko metatonija – akūtinė dvibalsio (dvigarsio) priegaidė virto cirkumfleksine: *lãikā́u, *lãikā́i, *lãikḗu, *lãikḗi > laikaũ, laikaĩ, laikiaũ, laikeĩ.
Leskyno dėsnį gerai atskleidžia įvardžiuotiniai būdvardžiai, mat priaugęs įvardis galūnes nuo trumpėjimo apsaugojo:
| Akūtiniai skiemenys | Neakūtiniai skiemenys | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Linksnis | Įvardžiuotinė forma | Neįvardžiuotinė forma | Linksnis | Įvardžiuotinė forma | Neįvardžiuotinė forma |
| Vyr. g. | |||||
| Vns. įnag. | gerúoju | gerù | Vns. kilm. | gẽrojo | gẽro |
| Dgs. vard. | geriéji | gerì | Vns. gal. | gẽrąjį | gẽrą |
| Dgs. gal. | gerúosius | gerùs | Dgs. kilm. | gerų̃jų | gerų̃ |
| Dvs. vard.–gal. | gerúoju | gerù | Dgs. įnag. | geraĩsiais | geraĩs |
| Mot. g. | |||||
| Vns. vard. | geróji | gerà | Vns. kilm. | gerõsios | gerõs |
| Vns. įnag. | gerą́ja | gerà | Vns. gal. | gẽrąją | gẽrą |
| Dgs. gal. | gerą́sias | geràs | Dgs. vard. | gẽrosios | gẽros |
| Dvs. vard.–gal. | geriéji | gerì | Dgs. kilm. | gerų̃jų | gerų̃ |
Akūtinės veiksmažodžių galūnės *-ṓ > -úo, *-eí > *-ḗ > -íe, *-mḗ > -mė, *-tḗ > -tė nesutrumpėjo, jeigu jas apsaugojo iš sangrąžinio įvardžio kilusi sangrąžinė dalelytė -si: sukù – sukúosi, sukì – sukíesi (tarm. suksiù > b. k. sùksiu – tarm. suksiúosi > b. k. sùksiuosi, tarm. suksì > b. k. sùksi – tarm. suksíesi > b. k. sùksiesi), sùkame – sùkamės, sùkate – sùkatės.
Taip pat skaitykite
- Priegaidė
- Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
- Semerenio dėsnis
- Hirto dėsnis
- Lietuvių kalbos kirčiavimas
- Kirčiuotė
- Redukcija (kalbotyra)