Lechitų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų slavų kalbų pogrupis, istoriškai paplitęs dabartinių Lenkijos ir Rytų Vokietijos (Brandenburgas, Meklenburgas, Pomeranija) teritorijoje.
| Lechitų kalbos | |
| Paplitimas | Vidurio Europa |
|---|---|
| Kalbų skaičius | ~7 |
| Kilmė | indoeuropiečių >baltų-slavų >>slavų >>>vakarų slavų >>>>lechitų |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
Lechitų kalbų paplitimo žemėlapis, įtraukiant lenkų kalbos tarme | |
| Klasifikacija | polabų, pamarėnų, kašubų, slovincų, lenkų, sileziečių, |
Lechitų kalbos skirtstomos į vakarų ir rytų:
- Vakarų lechitų kalbos ir tarmės:
- Polabų kalba †
- Slaviškos tarmės tarp Oderio ir Elbės, išnyko VIII–XIV a. †
- Baltijos Pamario tarmės (kartais vadinamos pamarėnų kalba), iš jų iki šiol išliko tik kašubų tarmės
- Kašubų kalba
- Slovincų-pamarėnų tarmės, arba slovincų kalba †
- Vakarų Pamario tarmės †
- Kašubų kalba
- Rytų lechitų kalbos ir dialektai:
- Lenkų kalba
- Sileziečių kalba
- Lenkų kalba